Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, ar prezidento siūlomos priemonės tikrai užkirs kelią į Lietuvą patekti Astravo elektrai.
„Išlieka abejonė, ar tai užkerta galutinai galimybę patekti į šalį Astrave pagamintos elektros porcijoms – elektronams, nes ta energija, tikėtina, bus eksportuojama į Rusiją, o per Rusiją jį gali patekti į tą pačią Suomiją, nes jungtys ten nėra uždaromos, Suomija yra „NordPool“ biržos sistemoje, mes prekiaujame ir naudojame pas save suomišką elektrą, tai teoriškai gali būti, kad naudosime ir Astrave pagamintą elektrą“, – kabėjo parlamentaras.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, nuo baltarusiškos elektros padės apsisaugoti Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizavimas su Europa ir atsijungimas nuo BRELL sistemos, kurioje liks Rusija ir Baltarusija.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo pataisos numato, kad įmonės negaus leidimų elektros importui iš Baltarusijos, be to, strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai nustačius, kad importuotojas kelia grėsmę šalies saugumui, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba stabdys jo leidimą.
Seimas yra priėmęs įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių.
2017 metais Seimas pripažino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi. Minskas teigia, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui bus atgabentas iki šių metų pabaigos, o pati elektrinė pradės veikti 2020-ųjų sausį.
