Kodėl skalūninių dujų gavyba sulaukia pasipriešinimo? 2010 metais Josho Foxo filme apie Amerikos skalūninių dujų pramonę buvo parodyta, kaip senas vyras prie vandens čiaupo prikiša degtuką ir šis triukas baigiasi sprogimu. Tai populiarus veiksmas skalūninių dujų gavybos vietose. Dėl tokių incidentų filme apkaltinama skalūninių dujų gavyba.
Tačiau tikrovėje yra daugybė teisinių aktų ir taisyklių, užkertančių kelią dujoms patekti į požeminį vandenį.
Niujorkas, Marylandas, Naujasis Džersis pernai buvo laikinai uždraudę išgauti skalūnines dujas, jų pavyzdžiu pasekė ir Vermontas, kitose JAV vietose gavyba vyksta netrukdomai.
Tačiau Europa yra daug kietesnis riešutėlis. Aršiausi skalūninių dujų gavybos oponentai susitelkę Prancūzijoje, kuri kaip ir Bulgarija paskelbė moratoriumą skalūnų dujų gavybai.
Prancūzijoje apie tris ketvirtadalius elektros gamina atominės elektrinės, būtent jų šalininkai užsiiminėjo lobizmu nuteikinėdami prieš skalūnines dujas. Tačiau baimės priežastys kur kas gilesnės. Visoje Europoje daugelis prieštaravimų susiję su aplinkosauga, nors yra ir kitų kliūčių.
 |
| AFP/Scanpix nuotr./Pasipriešinimas skalūninėms dujoms Didžiojoje Britanijoje. |
Su skalūninių dujų išgavimu siejamos trys problemos - neva procesas gali paskatinti žemės drebėjimus, dujos gali patekti į vandenį, metanas gali patekti į atmosferą ir dar pagreitinti pasaulinį atšilimą.
JAV nacionalinė mokslinių tyrimų taryba praėjusiais metais paskelbė, kad su dujų išgavimu siejami du nedideli seisminiai suaktyvėjimai, vienas užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje, kitas - JAV.
Pasakos lengvatikiams
Dujų pavojus vandeniui yra daug rimtesnė problema. Teigiama, kad taršos grėsmė yra didelė, nors ataskaitos rodo, kad ekologinės taršos atvejų bent jau JAV užfiksuota nedaug. Įvertinta, kad išgręžus daugiau nei 20 tūkst. skalūninių dujų gavybos gręžinių pasitaikė tik keli požeminio vandens užteršimo atvejai ir visi jie nutiko dėl galiojančių reglamentų pažeidimo.
Sisteminės rizikos nėra. Jau vien todėl, kad skalūninių dujų gręžiniai yra keliais tūkstančiais metrų giliau nei teka požeminiai vandenys, be to, šiuos sluoksnius skiria nepralaidžios uolienos.
Priešininkai atšauna, kad patiems skalūninių dujų gręžiniams sueikvojama daugybė vandens. Skaičiuojama, kad apie penktadalis sunaudojamo vandens grįžta į žemę. Tačiau tesa yra tokia, kd skalūninių dujų gavybai sunaudojama daug mažiau vandens nei kitose pramonės šakose ir tikrai mažiau nei išgaunant kitus energijos šaltinius.
Kai kurie tyrimai rodo, kad skalūninių dujų, palyginti su įprastomis dujomis, gavyba padidina anglies dioksido išmetimą, nes tam reikia daug daugiau gręžinių, o jiems paruošti – didelės galios dyzelinių variklių. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, jog gali įvykti dujų nuotėkis. Metanas yra ypač žalingos, šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Jos į aplinką gali patekti per pažeistą vamzdyną, vožtuvą ar kitus įrenginius.
Metano emisija
Metano emisiją sunku išmatuoti, vertinimai svyruoja nuo 1 iki 8 proc. visų išgautų dujų kiekio. Kornelio universiteto tyrimas parodė, kad nuo gamybos pradžios iki tol, kol pasiekiamas galutinis vartotojas, į atmosferą gali patekti apie 7,9 proc. visų skalūninių dujų. Jei taip yra iš tiesų, skalūninių dujų gavyba yra „purvinesnė“ nei anglies ar naftos gavyba. Tačiau nereikia pamiršti, kad ši analizė sulaukė rimtos mokslininkų kritikos.
JAV aplinkos apsaugos agentūros tyrimai parodė, kad į atmosferą patenka vos 2,2 proc. visų išgaunamų dujų, tai vos kiek daugiau nei išgaunant įprastas dujas.
JAV aplinkos apsaugos agentūros tyrimai parodė, kad į atmosferą patenka 2,2 proc. visų išgaunamų dujų, o tai vos kiek daugiau nei išgaunant įprastas dujas. Šiemet turėtų būti paskelbtas itin plačios apimties, bene didžiausias ir įvairiais aspektais skalūninių dujų gavybą nagrinėjantis šios agentūros atliktas tyrimas, manoma, kad jis padės išsklaidyti piliečių baimes.
Europos Komisija, šiaip jau nusiteikusi pozityviai, priėjo prie išvados, kad skalūninių dujų gavybai nereikia jokių naujų teisės aktų.
Tarptautinė energijos agentūra teigia, kad jei ši pramonė nori gauti visuomenės pritarimą, turės skleisti daugiau informacijos, bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis, garantuoti efektyvią gręžinių stebėseną, o tai skalūninių dujų igavybą pabrangintų 7 procentais.
Dviejų žemynų skirtumai
Geologiniu požiūriu tikimybė rasti skalūninių dujų Europoje yra tokia pati kaip ir JAV. Daug žadančiomis atrodo Prancūzija, Didžioji Britanija ir Ukraina, vertingi klodai gali būti atrasti ir kitose šalyse. JAV Energijos informacijos administracija Europoje esančias atsargas laiko lygiavertėmis su Amerikos. Tačiau čia panašumai ir baigiasi.
Bene svarbiausias skirtumas yra nuosavybės teisės. JAV nuosavoje žemėje esančios iškasenos priklauso savininkui. Žinia, kad turimoje žemėje yra gamtos turtų, reiškia praturtėjimo galimybę. Europoje, išskyrus kelias išimtis, iškasenos priklauso valstybei.
Kitas didelis skirtumas, yra tas, kad JAV dauguma skalūninių dujų glūdi lengvai pasiekiamose srityse, toli nuo namų ir mokyklų. Europa apgyvendinta daug tankiau, tad daug žmonių gyvena netoli skalūninių dujų klodų. Dėl to kyla ir daugiau prieštaravimų dėl sunkiosios technikos gabenimo, didžiulių smėlio ir vandens atsargų eikvojimo. Kol paruošiamas vienas gręžinys, vilkikai tuo pačiu keliu pravažiuoja nuo 890 iki 1 340 kartų.
Tačiau protingos taisyklės poveikį gali sušvelninti. Pavyzdžiui, aiškūs susitarimai, kad transportas nevažiuos savaitgaliais, švenčių dienomis, dirbs nustatytomis valandomis. Be to, operatoriai bus atsakingi už kelių ir tiltų atnaujinimą. Europos parlamentas atkreipė dėmesį, kad aštuoniems gręžiniams paruošti sunkvežimiai per šešis mėnesius turės padaryti po 4 000 – 6 000 reisų. Tuo metu tik į vieną prekybos centrą per metus susidaro 15-25 tūkst. sunkvežimių reisų.
Lyderė - Lenkija
Europoje didžiausią darbą ieškodama skalūninių dujų nuveikė Lenkija. Norėdama sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos, ši žengia sparčiais žingsniais. Valstybės įmonėms, taip pat ir užsienio investuotojams, tokiems kaip „Chevron“, „ExxonMobi“, „Eni“ ir „Marathon“, išduota jau daugiau kaip 100 leidimų dujų žvalgybai atlikti. Tiesa, kol kas rezultatai nebuvo stulbinantys. Lenkijos geologija skiriasi nuo JAV, tad, manoma, kad norint išgauti dujas gali tekti naudoti visiškai kitokią technologiją.
 |
| Gręžinys |
Ukraina taip pat jau yra išdavusi licencijas skalūninių dujų paieškai, tarp jų „Chevron“ ir „Shell“, keletą išdavė ir Rumunija. Į priekį iriasi ir Didžioji Britanija, joje paieškas atlieka JAV bendrovė.
Tačiau yra ir tokių, kurie žengia ne pirmyn, o atgal. Čekija svarsto galimybę prisijungti prie Prancūzijos bei Bulgarijos ir drausti skalūninių dujų gavybą. Daugybės visuomenės prieštaravimų susilaukė ir Švedija. Vokietijoje skalūninių dujų gavybą trikdo Bundestago opozicija.
JAV skalūninės dujos iš pradžių buvo tapusios tarsi vienos nakties atradimu, tačiau galiausiai prireikė net dviejų dešimtmečių, kol buvo atlikti moksliniai tyrimai, bandomieji gręžiniai. Tad ir Europai, žengiančiai pirmuosius žingsnius, imtis rimtų darbų gali prireikti dešimties ar net dar daugiau metų.
