Laišką žiniasklaidai išplatino ne patys smulkieji biokuro gamintojai, bet Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.
 |
„Mes, smulkieji biokuro gamintojai, esame pagrįstai sunerimę, kad valstybės iniciatyva planuojamas biokuro biržos modelis duos neigiamą rezultatą. (…) Jei smulkiajam biokuro gamintojui nors vieną mėnesį nepavyks realizuoti savo produkcijos biržoje, jam gresia bankrotas“, – skelbiame biokuro gamintojų šią savaitę išplatintame laiške.
Šie nuogąstavimai nesuprantami Energetikos ministerijai ir biokuro biržai „Baltpool“. Visų pirma dėl to, kad dalis po laišku pasirašiusiųjų biokuro gamintojų tiesiogiai šilumos gamybos įmonėms biokuro neparduoda.
Bijo bankroto
„Tai yra blogas modelis. Paskubom daro daro, absurdo pridarė“, – 15min.lt sakė įmonės „ Lex Wood Lt“ direktorius Aleksandras Zigmantavičius.
Jis tikina, kad jei smulkieji biokuro gamintojai žaliava prekiaus per biržą, biokuro kaina išaugs mažiausiai 25 proc.
„Toks modelis negali veikti. Niekas į mūsų prašymus neatsižvelgia“, – sakė A.Zigmantavičius.
Jis teigia, kad neprieštarauja biokuro biržai, tačiau norėtų ten parduoti daugiausia 25 proc. produkcijos, likusią – pagal ilgalaikes sutartis.
Tuo metu „Baltpool“ direktorė Laura Žalaitė tikina, kad naujasis modelis kaip tik ir sukurtas taip, kad smulkieji biokuro gamintojai galėtų parduoti tiek biokuro, kiek nori.
 |
| „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė |
„Biokuro tiekėjams suteikiama galimybė tiekti savo finansinį ir gamybinį pajėgumą atitinkantį biokuro kiekį. Šiuo metu dažnai daromi konkursai, kuriuos laimi tik vienas tiekėjas. Tada smulkieji tokio konkurso laimėti negali. Tačiau šiuo atveju, dalyvaudami biržoje, jie gali tiesiogiai, be tarpininkų, laimėti aukcioną tiekti nedidelę, savo pajėgumus atitinkančią dalį.“, – sakė L.Žalaitė.
Šiuo metu šilumos gamintojai, pirkdami biokurą, privalo teikti pirmenybę biokuro biržai. Tačiau Energetikos ministerija siūlo nustatyti konkretų skaičių, kokią dalį reikalingo biokuro bendrovės turėtų pirkti per biokuro biržą. Siūloma, kad 2014 metais ši dalis turėtų siekti – 10 proc., 2015 – 30 proc., 2016 – 50 proc.Tačiau biokuro gamintojai gali realizuoti savo produkciją kaip tik nori.
„Šia galimybe naudotis niekas neverčia. Jeigu nepritaria, gali ir toliau dirbti, kaip dirbo anksčiau. Naujojo biržos modelio esmė yra ta, kad kiekvienam biokuro teikėjui yra sudaromos sąlygos pasiūlyti savo produkciją tiesiogiai šilumos gamybos įmonei, tačiau leidžiama prisiimami tik savo gamybiniam ir finansiniam pajėgumui adekvačius įsipareigojimus. t.y. mažiau patikimos įmonės galės sudaryti mažesnius ir trumpesnius sandorius, o labiau patikimo – ilgesnius ir didesnius.“, – sakė L.Žalaitė.
Smarkiai skiriasi kainos
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, kaina, kurią šilumos gamybos įmonės sumoka už biokurą, skirtinguose regionuose skiriasi iki 70 proc.
Prekyba biokuro biržoje padėtų subalansuoti žaliavos kainą.
Tačiau smulkiųjų biokuro gamintojų teigimu, tai yra melas – kaina skiriasi esą vos 10-15 proc.
„Tai yra melas. Mažiausios kainos „Baltpool“ statistikoje parodytos be transporto kainų, didžiausios – su išlaidomis transportui“, – sakė „Lex Wood Lt“ atstovai.
Be to, smulkieji gamintojai teigia, kad, jei jiems reikės dalyvauti biokuro biržoje, privalės samdyti naujų darbuotojų.
„Kiekvienas naujas darbuotojas padidina nuostolių riziką“, – rašoma biokuro gamintojų skunde.
Tuo metu L.Žalaitė tikina nematanti būdų, kodėl birža turėtų sugriauti smulkųjį verslą.
„Biokuro birža trumpina atsiskaitymo terminą. Jeigu šiuo metu atsiskaitymai vykdomi po mėnesio ar dviejų, tai biržoje atsiskaitymai turės įvykti per kelias savaites. Tai reiškia, kad dalyviai turės daugiau apyvartinių lėšų, galės daugiau jų nukreipti į investicijas. Manau, kad tai yra itin didelis privalumas biokuro tiekėjui, nes reikia mažiau apyvartinių lėšų veiklos vykdymui“-, – sakė „Baltpool“ atstovė.
