Pasak agentūros analitikų, Lenkijos priešinimasis bendros projektą įgyvendinsiančios įmonės steigimui padidino politines projekto rizikas, bet neprivertė jo atsisakyti. Dabar projekto partneriai veikiausiai ieškos netiesioginio finansavimo galimybių, o blogiausiu atveju „Gazprom“ bus priverstas pradiniam projekto įgyvendinimo etapui skirti 1,2 mlrd. eurų iš savo „kišenės“.
Anot „Standard & Poor's“, net jei „Gazprom“ tektų „Nord Stream 2“ įgyvendinti vienam, Rusijos dujų monopolininkas veikiausiai sulauks finansavimo iš išorės, nes projektas perspektyvus ir atsiperkantis.
UOKiK praėjusį mėnesį nusprendė nepritarti bendros įmonės „Nord Stream 2“ steigimui, pareikšdama, kad šio projekto įgyvendinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje.
Vokietijos agentūros DPA žiniomis, didžiausia šios šalies naftos ir dujų bendrovė „Wintershall“, kuri yra „Basf“ koncerno antrinė įmonė, nusprendė iš „Nord Stream 2“ trauktis, tačiau pridūrė, kad „tebėra suinteresuota projekto įgyvendinimu ir lieka jo partnere“.
Šeši „Nord Stream 2“ projekto partneriai – „Gazprom“, „Engie“, OMV, „Shell“, „Uniper“, „Wintershall“ – praėjusios savaitės pabaigoje atsiėmė Lenkijos antimonopolinei žinybai UOKiK pateiktą paraišką leisti steigti projektą įgyvendinsiančią bendrą įmonę.
Anot jų bendro pranešime spaudai, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, dabar „kiekviena iš pareiškėjų savarankiškai ieškos galimybių investuoti į projektą“.
10 mlrd. eurų preliminariai vertinimą „Nord Stream 2“ projektą tikimasi pradėti įgyvendinti 2018 metų balandį. Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
