Sekite 15min Google
Visgi tik trečdalis visų respondentų mano, kad pajėgia investuoti į taupymo sprendimus. LEA ekspertė Agnė Stonienė dėmesį atkreipia ir į kitą problemą – dažnai nežinome, kurie energijos taupymo būdai yra efektyviausi.
Apie tai, kur namuose slypi didžiausias energijos taupymo potencialas, A.Stonienė kalbėjo rugsėjį vykusioje „Elmenhorster“ sultis Lietuvoje gaminančios bendrovės Tvarumo dienoje.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – dėmesys smulkiems taupymams, kurie beveik neturi įtakos bendram energijos suvartojimui. Pavyzdžiui, žmogus gali išjungti visus prietaisus iš elektros lizdo, tačiau tuo pat metu neapdairiai per daug šildyti būstą arba neefektyviai naudoti buitinę techniką. Taupymas turėtų prasidėti ne nuo klausimo, ką dar galėčiau išjungti – pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas namuose sunaudoja daugiausia energijos“, – sako A.Stonienė, Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro l. e. p. vadovė.
Sutaupyti galima reguliuojant šildymą
Daugiausia energijos sunaudojame būsto šildymui, tad nuo čia reikėtų pradėti ieškoti efektyvesnių energijos taupymo būdų. Pavyzdžiui, vienas klaidingų įsitikinimų, kad ekonomiškiausia namuose visada palaikyti vienodą temperatūrą, net ir tuo metu, kai išvykstame ilgesniam laikui. Kita dažna klaida, kai namuose nuolat palaikoma per aukšta temperatūra.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje higienos normoje nustatyta , kad šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose reikėtų palaikyti 18–22 laipsnių temperatūrą. Kiekvienas papildomas laipsnis reiškia didesnes šildymo išlaidas.
„LEA skaičiavimai rodo, kad sumažinus temperatūrą 1 laipsniu, bet tenkinant higienines sąlygas, per metus vidutiniškai galima sutaupyti 5 proc. energijos, arba iki 40 eurų. Jei naktį arba išvykdami iš namų patalpose laikysime 18 laipsnių temperatūrą, per metus galime sutaupyti 5–7 proc. šilumos, arba 40–56 eurus“, – pavyzdžiais iliustruoja A.Stonienė.
Kaip kasmet sutaupyti po pusšimtį eurų iš karšto vandens?
Antroje vietoje pagal suvartojamos energijos kiekį rikiuojasi karšto vandens ruošimas. Kuo daugiau ir kuo karštesnio vandens naudojame, tuo daugiau energijos reikia jam pašildyti, o tai kartu reiškia ir didesnes sąskaitas.
Pasak A.Stonienės, siekiant efektyviau vartoti karštą vandenį vertėtų pagalvoti ir apie čiaupų aeratorius ar taupias dušų galvutes. LEA skaičiavimais, vien šie prietaisai per metus leidžia sutaupyti apie 11 kub. metrų vandens, arba 30-67 eurus, priklausomai nuo šilumos tiekėjo tarifo.
Kelios gudrybės taupiau naudojantis elektros prietaisais
Dar viena dažna klaida – neracionalus buitinės technikos prietaisų naudojimas. Ilgai veikiantys elektriniai šildytuvai, orkaitės, kaitlentės ar džiovyklės elektros energijos suvartoja dešimteriopai daugiau nei smulkūs prietaisai. Pavyzdžiui, šaldiklis ir šaldytuvas namuose veikia nuolat ir sunaudoja nemažai elektros. Dėl to svarbu juose nustatyti ne per žemą temperatūrą, periodiškai juos valyti ir nelaikyti pravirų durelių.
„Jei, atsižvelgdami į maisto laikymo sąlygas, nustatome 1 laipsniu aukštesnę temperatūrą šaldytuve, sutaupome 6 proc. energijos. Taip pat ir su kitais buities prietaisais. Pavyzdžiui, jei kaskart skalbti paleidžiame ne pustuštę, o pilną skalbimo mašiną, per metus galime sutaupyti iki 33 eurų. Jei skalbiame šaltame vandenyje – galime sutaupyti iki 60 eurų per metus“, – pavyzdžiais dalijasi A.Stonienė.
Kaskart sutaupyti galime net ir elektriniame virdulyje virindami vandenį, jei jo įpilame būtent tiek, kiek reikia tam kartui. Mat kasdien užvirinti du puodelius vandens per metus kainuoja 5,38 euro. Jei virdulys pripilamas pilnas ir užvirinamas maksimalus telpantis vandens kiekis, pavyzdžiui, 1,7 litro, kuris visas vėliau nepanaudojamas, per metus patiriamos papildomos 10,75 euro išlaidos.
