Sprendime dėl ieškinio, kurį pareiškė Švedijos grupė „Vattenfall“, teismas nustatė, jog viena iš kompensacijos išmokėjimo sąlygų, kurias 2018 metais nustatė Berlynas, yra „nepagrįsta“, nes pagal ją energetikos bendrovės tikslią kompensacijos sumą sužinotų tik 2023 metais, taigi jau po to, kai būtų priverstos uždaryti savo atomines elektrines (AE).
„Vattenfall“ palankiai įvertino teismo sprendimą ir pažymėjo, jog Vokietijos vyriausybės 2018 metais priimtame sprendime dėl kompensacijų „net nebuvo pradėta vykdyti Konstitucinio Teismo reikalavimų“.
Berlynas 2018 metais sutiko energetikos bendrovėms, įskaitant RWE ir E.ON, sumokėti šimtų milijonų eurų kompensacijas, kad įvykdytų 2016 metais teismo priimtą sprendimą, kuriame buvo nustatyta, jog, kanclerei Angelai Merkel radikaliai pakeitus savo požiūrį į atominę energetiką, energijos tiekėjai turi teisę į finansines išmokas.
Po 2011 metais Japonijoje įvykusios Fukušimos atominės elektrinės avarijos A.Merkel vadovaujama vyriausybė, anksčiau skatinusi atominės energijos gamybą, nusprendė nedelsiant uždaryti aštuonias seniausias Vokietijos atomines elektrines, o iki 2022 metų laipsniškai uždaryti ir likusias devynias jėgaines.
RWE ir „Vattenfall“ tuomet vyriausybei pareiškė ieškinį, kuriame tvirtino, jog turi teisę į žalos atlyginimą, nes yra investavusios į savo elektrines, o dėl politikos pakeitimo neteks pajamų.
Nors Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vyriausybė nepadarė nieko neteisėto, jis sutiko, kad įmonės turėtų gauti „tinkamą“ kompensaciją, kuri Vokietijos nacionalinės teisės aktuose iki šiol nebuvo nustatyta.
