Degalų deficitui pasiekus aukščiausią per metus lygį, vairuotojams už benziną tenka mokėti dvigubai daugiau, palyginti su vyriausybės nustatyta oficialia kaina. Dėl to dar didėja spaudimas sunkumų slegiamai ekonomikai, kurią jau pakirto naftos kainų kritimas. Nacionalinės statistikos tarnybos skaičiavimais, darbo našumas ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 8 proc. ir tai nemaža dalimi lėmė degalų trūkumas.
„Degalų pramonė visą ekonomiką yra paėmusi įkaitu. Naftos kainų kritimas jau sudavė Nigerijai skaudų smūgį. Degalų trūkumas tik dar pagilina problemą“, – sako Johanesburgo banko „Rand Merchant Bank“ analitikė Nema Ramkhelawan – Bhana.
Degalų deficitui pasiekus aukščiausią per metus lygį, vairuotojams už benziną tenka mokėti dvigubai daugiau, palyginti su vyriausybės nustatyta oficialia kaina.
Dabartinė degalų krizė dar paūmėjo dėl centrinio banko nustatytų valiutos keitimo kontrolės priemonių, dėl kurių mažmenininkams tenka brangiau mokėti už degalų importą. Tuo tarpu vyriausybė panaikino subsidijas ir nustatė viršutinę benzino kainų ribą – 87 nairų už litrą (1,67 JAV dolerio už galoną). Dėl to degalinėse trūksta benzino, o jo vidutinė kaina rinkoje kovo mėnesį siekė 135 nairas už litrą ir buvo didžiausia nuo 2014 metų birželio, kuomet šalies statistikos tarnyba pradėjo rinkti šiuos duomenis.
Pasak analitikų, „degalų deficitas pasiekė tokį lygį, kad žmonėms arba tenka laikinai uždaryti savo biurus, arba sutrumpinti darbo laiką“.
Nors Nigerija išgauna po daugiau kaip 1,8 mln. barelių naftos per dieną, šalis turi nepakankamai perdirbimo pajėgumų ir importuoja ne mažiau kaip 70 proc. suvartojamų degalų.
