„Mums liko nutiesti UAPL dujų jungtį. Vamzdžių pirkimas prasidės rudenį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė jis.
Prie įrašo M.Beliavskis prisegė birželio 9-ąją Lenkijos ir Danijos pasirašytą tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame kalbama apie „Baltic Pipe“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos būtų transportuojamos iš Norvegijos į Lenkiją. Galutinį sprendimą dėl investicijų projektui įgyvendinti planuojama priimti 2018-aisiais, o dujotiekis turėtų pradėti veikti 2022 metų spalį.
Ukraina gamtinių dujų iš Rusijos neperka nuo 2015 metų lapkričio.
2016-ųjų pavasarį Lenkija pareiškė neketinanti pratęsti ilgalaikės dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, kuri baigs galioti 2022 metais.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo ir Danijos vyriausybės vadovas Larsas Lokke Rasmussenas susitarimo memorandumą dėl dujotiekio projekto „Baltic Pipe“ pasirašė penktadienį, B.Szydlo viešint Kopenhagoje.
„Tai labai svarbi investicija Lenkijai, tai padės sustiprinti Lenkijos, taip pat ir viso regiono energetinį saugumą“, – prieš pasirašymo ceremoniją pareiškė Lenkijos ministrė pirmininkė.
Praėjusią savaitę Lenkijos ir Danijos gamtinių dujų tranzito sistemų operatoriai „Gaz-System“ ir „Energinet“ pradėjo vertinti dujotiekio, kuris Lenkiją sujungtų su Danija, o po to ir su Šiaurės jūros gamtinių dujų telkiniais, tranzito pajėgumo paklausą.
„Energinet“ anksčiau skelbtais įverčiais, nutiesti dujotiekį, kurio metinis pajėgumas turėtų siekti 10 mlrd. kubinių metrų, kainuos maždaug 1,6-2,2 mlrd. eurų.
