Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu įsigalios trys skirtingos vandens kubo kainos. Vilniečiai už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kuriems vanduo apskaitomas bute, mokės 4,86 Lt už m3(be PVM). Šiuo metu gyventojai, kuriems vanduo apskaitomas bute, moka už kubinį metrą vandens 3,61 Lt (be PVM). Vadinasi, vanduo brangs maždaug ketvirtadaliu.
Gyventojai, kurie už vandenį atsiskaito pagal daugiabučio namo įvado skaitiklį, už vandens kubą mokės mažiau – 4,36 Lt/m3 (be PVM), o individualių namų savininkai – 4,41 Lt/m3 (be PVM).
Dėl prailgintos metrologinės patikros mažėja pardavimo kaina. Jei apskaitos prietaisas priklauso vartotojui, kas mėnesį mokama pardavimo kaina bus 1,81 Lt (be PVM), jei apskaitos prietaisas yra vandens tiekėjo – 2,70 Lt (be PVM).
Vandens kainos augimą nulėmė pradėtų eksploatuoti dumblo tvarkymo įrenginių eksploatacinės sąnaudos, padidėjusios sąnaudos išplėsto ir modernizuoto vandens ūkio priežiūrai, atstatymui ir eksploatacijai. Bendrovės infrastruktūra išsiplėtė šimtais kilometrų vamzdžių, atsirado šimtai šulinių, siurblinių, ženkliai padidėjo elektros sunaudojimas.
„Pradėjus veikti naujiesiems dumblo apdorojimo įrenginiams, nebeliko nemalonaus kvapo aplinkinių mikrorajonų gyventojams, tačiau bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai. Šių įrenginių eksploatacija ypač brangi. Nuo 2000 m. dėl didžiulės plėtros bendrovės ūkis išsiplėtė daugiau kaip tris kartus, tai įsivaizduokite kiek atitinkamai padidėjo eksploataciniai kaštai. Suprantu, kad vilniečiams nemalonu, bet vandens kaina, į kurią įeina jo tiekimas ir nuotekų valymas, turėjo pakilti.“, – sakė UAB „Vilniaus vandenys“ Plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas.
Naujosios kainos vartotojams įsigalios po savivaldybių tarybų sprendimų. Jei tarybos naujoms kainoms nepritars, jos VKEKK sprendimu įsigalios vienašališkai.
Sostinės gyventojams tiekiamas tik požeminis vanduo iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40-180 m. Didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje, per parą patiekia 90 tūkst. m³ vandens ir surenka bei išvalo apie 115,5 tūkst. m³ nuotekų. Pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai, priešingai nei vilniečiai, naudoja chemikalais apdorotą upių ir ežerų vandenį.
