Energetikos viceministras Egidijus Purlys pažymėjo, kad įgyvendinant Lietuvos energetikos sistemos desinchronizavimo nuo BRELL žiedo ir sinchronizavimo su žemynine Europa projektą būtina ne tik plėsti tinklus, bet ir pasirūpinti pakankama vietine gamyba.
„Kalbant apie vietinę generaciją ir vietinius pajėgumus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba jau įgyvendina atsinaujinančių energijos išteklių aukcionus ir greitai turėsime rezultatus, bet šalia to labai svarbu įgyvendinti ir vadinamąjį ilgalaikį pajėgumų mechanizmą. Tokią priemonę jau įgyvendina Didžioji Britanija, Lenkija, Italija“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo E.Purlys.
Energetikos ministerija nurodo, kad Lietuvoje dabar nėra pakankamai paskatų vystytis lanksčiai ir konkurencingai elektros pajėgumų rinkai. Tai lemia jų trūkumą ir skatina ieškoti sprendimų.
Siūlomais Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama garantuoti vadinamąją tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę (angl. Lost of Load Expectation, LOLE) ne didesnę kaip 8 val. per metus. Šiuo metu teisės aktai nenustato jos vertės.
Nesiimant veiksmų, tikėtina, kad apkrovos praradimo tikimybė po 2025, kai bus užbaigtas sinchronizavimo projektas, pastebimai išaugtų.
Pajėgumų mechanizmas bus technologiškai neutralus, tai yra, jį įgyvendinant galės dalyvauti ne tik elektros gamybos, bet ir kaupimo bei reguliavimo apkrova sprendimai. Taip pat bus galimybė dalyvauti ir kitų šalių, su kuriomis Lietuva turi linijas (Švedija, Latvija ir Lenkija), pajėgumams.
Ministerija sako, kad maksimalus metinis mokėjimas pajėgumų vykdytojams siektų 95-129 mln. eurų.
E.Purlys spalį BNS akcentavo, jog tai yra didžiausia įvertinta suma, kiek vartotojams galėtų kainuoti sistemos adekvatumo priemonės išlaikymas, bet, kaip rodo kitų šalių praktika, galutinė kaina gali būti ir dešimtis kartų mažesnė už viršutinę kainos ribą.
Pajėgumų mechanizmas dar turės būti suderintas su Europos Komisija.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai pernai įvertino Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą dviem – 2019-2024 metų ir 2025-2030 metų – laikotarpiais. Studijos rezultatai parodė, jog reikia užtikrinti, kad be dabar veikiančių pajėgumų iki 2025 metų Lietuvoje atsirastų ir nauji.
Pajėgumų mechanizmo koncepcija Lietuvoje buvo rengiama pagal tarptautinės konsultacijų bendrovės „FTI France SAS“ („Compass Lexecon“) parengtos ilgalaikio galių mechanizmo koncepcijos rekomendacijas.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinėje IPS/UPS sistemoje ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa planuojama iki 2025 metų.
„Litgrid“ duomenimis, 2019 metų pradžioje Lietuvos elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3684 megavatai (MW). Didžiausius gamybos pajėgumus turi Lietuvos elektrinė – 1055 MW, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) – 900 MW, Kauno hidroelektrinė – 100,8 MW.
Lietuvoje taip pat instaliuota daugiau nei 500 MW vėjo elektrinių, kitais metais turėtų būti įjungtos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
Lietuvos vietinė gamyba šiuo metu užtikrina 25 proc. viso šalies poreikio (67 GWh iš 264 GWh). 75 proc. šalyje suvartotos elektros importuojam.
