Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams ketvirtadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.
„Tiek Lietuva, tiek Ukraina yra patyrusios, ką reiškia tokia energetinė priklausomybė ir kokia yra jos kaina valstybei ir vartotojams. „Nord Stream 2“ kelia grėsmę ne tik pamatiniams Energetikos sąjungos siekiams, bet ir tampa grėsme visų ES valstybių narių solidarumui“, – pranešime spaudai sakė Ž.Vaičiūnas.
Dokumente pabrėžta, kad ES teisė privalo būti taikoma ir „Nord Stream“, ir bet kokiam kitam dujotiekiui, sujungiančiam ES su trečiosiomis šalimis.
„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, Lenkiją, Daniją, pasipriešinimo, tos šalys jį laiko ne komerciniu, o politiniu projektu. Jų manymu, dujotiekiu siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Šį projektą Rusija tikisi įgyvendinti 2019 metais, būtent tuomet baigs galioti jos sutartis su Ukraina dėl dujų tranzito. Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
Pirmasis 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubų.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.
