„Vokietija yra išdavusi statybos leidimus, bet statybos dar nėra prasidėjusios. (...) Reikia įvertinti, kad Vokietijoje yra vyriausybių kaita, naujoji vyriausybė formuluoja savo politines kryptis ir tam tikros vilties yra (kad „Nord Stream 2“ nebus nutiesta – BNS)“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Ž.Vaičiūnas.
Energetikos ministras teigė balandį ketinantis lankytis Vokietijoje ir, be kitų klausimų, aptarti ir „Nord Stream“ dujotiekio problemą.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.
Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų vadovai kovą laiške Europos parlamentų vadovams pareiškė, kad „Nord Stream“ yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas, pagilinsiantis Europos priklausomybę nuo Rusijos.
Pirmasis 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis. Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
