„Perlaidų iš užsienio skaičius ypač išaugo spalio–gruodžio mėnesiais. Palyginti su 2008-aisiais, augimas šiais mėnesiais sudarė 30–50 proc. Tai sietina ne tik su artėjančiomis šventėmis, bet ir su sparčiau atsigaunančia JAV bei Didžiosios Britanijos ekonomika – ten gyvenantys ir dirbantys lietuviai, atsiradus galimybei, labiau finansiškai rėmė namiškius“, – sako „Swedbank“ „Western Union“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Saulė Kauneckienė.
Iš Europos Sąjungos šalių išsiųstus eurus dabar Lietuvos gyventojai gali atsiimti eurais, nepatirdami valiutos keitimo išlaidų. Daugiau nei pusė visų perlaidų (54 proc.) išmokamos eurais. Be to, iš Didžiosios Britanijos ir Airijos siunčiamoms į Lietuvą perlaidoms taikomos komisinio mokesčio nuolaidos, galima pasirinkti pinigų išmokėjimo laiką – po kelių minučių ar po 24 valandų, teigiama pranešime spaudai.
Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą pervedama 19,5 proc. visų „Western Union“ perlaidų (40 proc. daugiau nei 2008 metais), iš JAV – 18,2 proc., iš Airijos – 13,5 proc., iš Vokietijos – 8,5 proc. Dažniau nei anksčiau lietuviai pernai gavo perlaidų iš Olandijos, Graikijos, Norvegijos.
„Swedbank“ specialistai pastebi, kad 2009 metais sumažėjo vidutinės į Lietuvą siunčiamos perlaidos suma – 2008-aisiais ji buvo apie 1 250 litų (520 JAV dolerių), pernai – apie 1 115 litų (465 JAV dolerių).
„Šeimoms siunčiamos vidutinės sumos sumažėjo, tačiau namiškius užsienyje esantys lietuviai rėmė dažniau“, – sako „Swedbank“ „Western Union“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.
Tuo tarpu į užsienį iš Lietuvos išsiunčiamų perlaidų skaičius, anot banko specialistų, jau nusistovėjo – 2009 metais perlaidų išsiųsta 3 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Dažniausiai pinigai siunčiami į Rusiją (24,2 proc. visų perlaidų), Ukrainą (13,5 proc.) ir Didžiąją Britaniją (13,3 proc.).
„Manau, perlaidų, siunčiamų iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, skaičiaus augimas, o jis 2009 metais sudarė 36 proc., yra susijęs su tuo, jog šią šalį studijoms pasirenka vis daugiau lietuvių, be to, pernai augo emigracijos lygis, o yra įprasta, kad kol naujoje šalyje žmogus randa darbą, įsitvirtina, jam finansiškai pagal išgales padeda Lietuvoje likusi šeima“, – sako S.Kauneckienė.
