Pastaruosius aštuonerius metus Graikijai teko naudotis tarptautinėmis paskolomis, griežtai karpyti išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką, tad pagalbos programos užbaigimas Atėnams yra svarbus įvykis.
Valstybės skola tarptautiniams kreditoriams sudaro iš viso 248 mlrd. eurų ir jai grąžinti prireiks daugelio metų, o gal net ir ne vieno dešimtmečio. Artimiausiomis savaitėmis Atėnams teks kartu su Briuseliu ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) rasti požiūrį į šios problemos sprendimą.
Penktadienį ir šeštadienį euro zonos ir Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai Sofijoje svarstys politinį sprendimą dėl susitarimų su Graikija, kurie bus taikomi pasibaigus trečiajai pagalbos programai.
„Euro zona pasiekė svarbų momentą, – pareiškė verslo dienraščiui Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire. – Dabar turime pradėti svarstyti ateitį ir priemones dėl valstybės skolos.“
Vienas svarbiausių klausimų, kurio svarstymo euro zonos vyriausybės vengė metų metus, yra susijęs su tuo, kaip ir kokiu mastu bus sumažinta Graikijos skolos našta.
Šalys svarsto vadinamąjį dinamišką Graikijos skolos grąžinimo mechanizmą, pagal kurį išmokos bus susietos su makroekonominių rodiklių pokyčiais, taigi, ekonomikai sunkiais metais sumos bus mažesnės, o padėčiai pagerėjus, padidės ir mokėjimai kreditoriams.
Tiesiog nurašyti dalį Graikijos valstybės skolos atsisako visos euro zonos valstybės. Tad dabar visų pirma diskutuojama apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinamas šis mechanizmas.
Prancūzija, Europos Komisija ir TVF nori jį automatizuoti ir taip įrodyti investuotojams, kad ES rimtai vertina idėją sumažinti Graikijos skolos naštą. Tuo tarpu Vokietija nori, kad atskiros euro zonos valstybės turėtų didesnę politinę padėties kontrolę, ir reikalauja, kad skolos grąžinimo sąlygos kasmet būtų peržiūrimos prižiūrint parlamentui.
Rimtų nesutarimų kyla ir dėl to, kokiai Graikijos skolos daliai turėtų būti taikoma ši sistema. Berlynas nori, kad suma neviršytų 130 mlrd. eurų. Tačiau TVF nerimauja, jog to gali nepakakti, o Fondo dalyvavimas šiame mechanizme yra svarbus euro zonos šalims, nes rinkoms rodo, kad Graikijos valstybės skola yra tvari – Fondas imasi tik tų programų, kurias laiko ekonomiškai pagrįstomis.
2017 metais bendras Graikijos biudžeto perteklius paūgėjo nuo 0,6 proc. BVP metais anksčiau iki 0,8 procento. Pirminis perteklius sudarė 4,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors tarptautiniai kreditoriai reikalavo tik 1,75 proc. BVP santykio.
