404,4 tūkst. gyventojų šiemet nurodė, kad pernai patyrė 1,360 mlrd. litų bendrų išlaidų gyvybės draudimui, mokesčiams už studijas, palūkanoms už būsto paskolas ir studijas, įmokoms į pensijų fondus, 2004–2008 metais įsigytiems kompiuteriams ir internetui.
Pernai 573 tūkst. gyventojų nurodė iš viso patyrę 1,685 mlrd. litų tokių išlaidų.
Banko „Swedbank“ vyriausiosios analitikės Linos Vrubliauskienės nuomone, akivaizdu, kad 2009 metais išleista suma buvo gerokai mažesnė nei 2008 metais, o tai galėjo lemti daug priežasčių, kurių pagrindinės – sumažėję atlyginimai, nedarbas.
„Dalis žmonių išėjo į pensiją. Dalis ilgesniam laikui išvyko iš Lietuvos ir, matyt, negalėjo deklaruoti pajamų. Kita dalis žmonių pradėjo gauti atlyginimus vokeliuose, tad sumažėjus oficialiai pajamų daliai galės susigrąžinti mažesnes sumas“, – sakė L.Vrubliauskienė.
Pasak VMI Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Dariaus Butos, deklaracijų nesuskubę pateikti gyventojai vis dar gali pasinaudoti lengvata, nes ja naudotis galima už 5 pastaruosius metus.
Aktyviausiai lengvata šiemet naudojosi būsto paskolas paėmę gyventojai – 83 proc. (95,1 tūkst.) visų ja galėjusiųjų pasinaudoti (2008-aisiais – 89 proc.). Jie nurodė, kad pernai sumokėjo 757,871 mln. litų palūkanų už būsto kreditus.
Pasyviausiai gyventojai prašė grąžinti pajamų mokesčio permokas už 2004–2008 metais išsimokėtinai įsigytus asmeninius kompiuterius ar už interneto prieigų įvedimą – permokas paprašė grąžinti tik 32 proc. (23,1 tūkst.), galėjusių tai padaryti gyventojų (už 2008 metus – 74 proc.). Jie nurodė, kad tam pernai išleido 23,088 mln. litų.
Vienintelė sritis, kur pajamų mokesčio lengvata panorusių pasinaudoti gyventojų dalis per metus padidėjo, buvo įmokos į pensijų fondus. Šiemet permokos paprašė 80 proc.galėjusių tai padaryti gyventojų (pernai – 77 proc).
Pajamų mokesčio permoką – apie 230 mln. litų – už praėjusius metus paprašė grąžinti iš viso 580,232 tūkst. gyventojų.
