Jį įgyvendinant numatoma pastatyti naujas elektros perdavimo linijas ir rekonstruoti jau veikiančias bei susijusias vidaus linijas vidurio, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, sujungti rytinę ir vakarinę sistemos dalis, taip, be kita ko, sudarant sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, kurį ministrų kabinetas svarstys trečiadienį, numatoma nutiesti 330 kV linijas Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, Varduva–Broceni, pastatyti 330 kV Varduvos transformatorių pastotę, šuntinius reaktorius Darbėnų ir Mūšos skirstyklose, rekonstruoti 330 kV linijas Darbėnai–Grobinė, Panevėžys–Jonava, Panevėžys–Aizkrauklė, Lietuvos elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša ir Mūša–Viskali, taip pat įrengti galios srauto ribojimo priemones.
Valstybei svarbaus projekto statusas leis greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti projektus, rašo ministerija.
Dalis šių projektų laikomi Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektu, kurį dar 2024 metų gegužę Seimas pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu, o įgyvendinant energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais projektą daliai jų taip pat buvo suteiktas toks statusas.
Projektas būtų įgyvendinamas elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir (arba) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis, teigia Energetikos ministerija.
Tačiau Finansų ministerija teigia, kad EITP nėra nurodyta kaip vienas iš Energetikos pažangos priemonės finansavimo šaltinių.
„Tai kelia pagrįstų abejonių, ar projektas iš tiesų yra įtrauktas į šios priemonės apimtį ir ar įvertinta bendra visų jos veiklų kuriama nauda“, – savo išvadoje teigia ministerija, siūlanti patikslinti šios priemonės aprašą.
Po praėjusią savaitę vykusio vyriausybinės komisijos energetikos sistemos vystymo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė sakė, jog svarbiausios šalies energetikos plėtros kryptys – kritinės infrastruktūros apsauga ir tarpvalstybinių jungčių plėtra: sausumos jungtis su Lenkija „Harmony Link“, jungčių su Latvija stiprinimas ir bendros Lietuvos–Latvijos jungties su Vokietija projektas.
Projektų nauda vartotojams – apie 374 mln. eurų
Pasak „Litgrid“, įgyvendinant projektus Lietuvos ir Latvijos pjūvio pralaidumas padidės nuo 1250 iki 2250 megavatų (MW), o tai leis papildomai perduoti apie 4 tūkst. GWh elektros per metus, prijungti prie tinklo apie 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir apie 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.
Be to, naujos ar sustiprintos linijos sumažins galios srautus kitose linijose, sudarys sąlygas pramonės įmonėse gaminti apie 1 tūkst. MW vandenilio.
Bendra visų šių projektų nauda vartotojams ir sutaupymai, skaičiuojama, sieks apie 374 mln. eurų.
„Litgrid“ teigimu, pagal 2023 metais parengtą energetikos sistemos transformacijos iki 2050 metų studiją planuojama, kad iki 2050 metų elektros gamyba šalyje augs 20 kartų (85 TWh), vartojimas – šešis kartus (75,6 TWh), sausumos vėjo parkų galia sieks 10 GW, jūros (įskaitant salą) – 4,5 GW, saulės – 9 GW. Taip pat bus skatinama vandenilio gamyba ir spartinama jo dujotiekio plėtra Lietuvoje.
Vakarų Lietuvoje bus jungiami nauji vėjo parkai, įskaitant jūros, o rytų Lietuvoje – saulės parkai, atsiras dideli srautai tarp vakarų ir rytų.
Be to, Europos perdavimo sistemų operatorių organizacijos (ENTSO-E) parengtuose 10 metų tinklo vystymo planuose numatoma, jog reikės didinti Lietuvos–Latvijos ir Latvijos–Estijos pjūvių pralaidumą. Latvijos tinklo pralaidumai vakarinėje dalyje turės didėti vystant Latvijos–Estijos jūros vėjo integracijos projektą.
Be to, dalis Europos šalių įgyvendina Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (NBHC) projektą, siekiant nustatyti pagrindines sąlygas jo transportavimui tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos.
Pasak galimybių studijos, pastaruosius kelerius metus sparčiai auga saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančios energijos elektrinių statybos tempai Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuva pirmauja pagal prijungiamus jų parkus sausumoje, po 2030 metų planuoja išvystyti pirmąjį jūrinio vėjo parką. Latvija taip pat numato vystyti jūrinį vėją.
