Sekite 15min Google
Valstybės institucijos šiuos pokyčius grindė socialinio teisingumo, tvaresnio viešųjų finansų modelio ir nacionalinio saugumo poreikiais. Tačiau artėjant 2026 metų pabaigai kyla klausimas: ar valstybės sprendimai buvo vienodai palankūs didelėms įmonėms ir mažiesiems verslams?
Dar svarbiau – ar priimant sprendimus buvo pakankamai įvertinta, kaip jie paveiks mažą parduotuvę rajono centre, šeimos kavinę, amatininką, smulkų prekybininką ar vos kelis darbuotojus turinčią įmonę?
Lietuvoje dažnai kalbama apie investicijų pritraukimą, didžiųjų įmonių plėtrą ir milijoninius projektus. Visa tai svarbu. Tačiau neturėtume pamiršti žmonių, kurie savo verslą pradėjo nuo nedidelio kapitalo, asmeninių santaupų, vienos prekybos vietos ar individualios veiklos pažymos.
Būtent šiems žmonėms kiekvienas papildomas mokestis, didėjanti darbo vietos kaina ar naujas administracinis reikalavimas gali turėti gerokai didesnę reikšmę, nei atrodo vertinant bendrus šalies ekonomikos rodiklius.
Smulkusis verslas – ne ekonomikos paraštė
Europos Parlamento pateikiamais duomenimis, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99,8 proc. visų Europos Sąjungos įmonių. 2024 metais jose dirbo apie 89,8 mln. žmonių.
Tai primena, kad smulkusis ir vidutinis verslas nėra nereikšminga ekonomikos dalis. Tai vienas svarbiausių užimtumo, konkurencijos ir vietos ekonominio gyvybingumo pagrindų.
Žinoma, mažoji ir vidutinė įmonė nėra tas pats, kas vieno žmogaus verslas. Tačiau būtent pačios mažiausios įmonės dažnai turi mažiausiai galimybių paskirstyti papildomas išlaidas, samdyti atskirus finansų ar teisės specialistus ir greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Regionuose jų reikšmė dar platesnė. Nedidelė parduotuvė, kepykla, grožio salonas ar dirbtuvės dažnai atlieka ne tik ekonominę, bet ir socialinę funkciją.
Kai toks verslas užsidaro, gyventojai praranda ne tik prekių ar paslaugų tiekėją. Gali išnykti darbo vietos, mažėti konkurencija ir silpnėti miestelio gyvybingumas.
1. Minimalus darbo užmokestis padidėjo 11,1 procento. Kas padengs augančias išlaidas?
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo nuo 1 038 iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis išaugo nuo 6,35 iki 7,05 euro.
Tai reiškia, kad vienam visą darbo laiką už minimalų atlyginimą dirbančiam darbuotojui mėnesinė bruto alga padidėjo 115 eurų, o per metus – 1 380 eurų.
Jeigu įmonėje dirba penki tokie darbuotojai, vien jų bruto darbo užmokesčio padidėjimas per metus sudaro 6 900 eurų. Pridėjus darbdavio įmokas, išlaidos dar didesnės.
Nereikėtų suprasti, kad Smulkaus verslo asociacija pasisako prieš atlyginimų didėjimą. Priešingai – kiekvienas dirbantis žmogus turi turėti galimybę oriai gyventi, o augant ekonomikai turi augti ir darbuotojų pajamos.
Tačiau svarbu suprasti, kad didesni atlyginimai savaime nepadidina mažos įmonės apyvartos.
2025 metų rugsėjį pristatydama sprendimą didinti MMA ministrė pirmininkė Inga Ruginienė akcentavo, kad valstybės stiprybė priklauso nuo to, kiek saugiai jaučiasi pažeidžiamiausi visuomenės nariai.
Tai suprantama socialinės politikos kryptis. Vis dėlto norėtųsi išgirsti ir atsakymą, kaip užtikrinti, kad kartu su darbuotojų pajamomis didėtų mažųjų darbdavių galimybės tas pajamas mokėti.
Didelis prekybos tinklas augančias darbo sąnaudas gali paskirstyti per šimtus parduotuvių. Vieną parduotuvę turintis verslininkas tokios galimybės neturi.
Jam tenka rinktis: mažinti pelną, didinti kainas, atsisakyti planuotos plėtros ar ieškoti kitų veiklos optimizavimo būdų.
Darbo užmokesčio augimas turi eiti kartu su darbo našumo, investicijų ir mažojo verslo konkurencingumo stiprinimu.
2. Individualios veiklos mokesčiai: kada verslo augimas tampa papildoma našta?
Nuo 2026 metų pasikeitė individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas.
Iki 2025 metų pabaigos individualios veiklos apmokestinamajam pelnui, neviršijančiam 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai buvo taikomas 5 proc. GPM. Pelno sumai didėjant, efektyvus tarifas augo ir, pasiekus 35 tūkst. eurų, sudarė 15 proc.
Nuo 2026 metų iki 20 tūkst. eurų metinio pelno faktiškai išlieka 5 proc. GPM. Tačiau pelnui didėjant nuo 20 tūkst. iki 42,5 tūkst. eurų, tarifas laipsniškai kyla iki 20 proc. Viršijus 42,5 tūkst. eurų ribą, pajamos įtraukiamos į bendrą progresinio apmokestinimo sistemą, kurioje gali būti taikomi 20, 25 arba 32 proc. tarifai.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie apmokestinamąjį pelną, o ne visą verslininko apyvartą.
Vis dėlto pokytis kelia platesnį klausimą: kaip valstybė supranta smulkiojo verslo augimą?
Jeigu žmogus pradeda nuo kelių nedidelių užsakymų, vėliau investuoja į įrangą, plečia klientų ratą ir didina pajamas, valstybė turėtų būti suinteresuota jo sėkme.
Tačiau augant pelnui didėja ir mokestinė našta.
Progresinis apmokestinimas savaime nėra neteisingas. Jis grindžiamas principu, kad daugiau uždirbantys asmenys gali daugiau prisidėti prie valstybės finansavimo.
Tačiau individualią veiklą vykdantis žmogus kartu prisiima ir verslo riziką: neturi garantuoto užsakymų skaičiaus, pats rūpinasi klientais, investicijomis, įranga ir veiklos tęstinumu.
Todėl vertinant mokestinį teisingumą svarbu nepamiršti ne tik gaunamų pajamų, bet ir jų uždirbimo sąlygų.
Ar valstybė pakankamai skatina žmogų iš savarankiškai dirbančio specialisto tapti augančio verslo kūrėju?
3. Mažosios bendrijos: socialinio draudimo įmokų bazė padidėjo nuo 50 iki 90 procentų
Vienas reikšmingiausių 2026 metų pokyčių mažųjų bendrijų nariams įsigaliojo liepos 1 dieną.
Iki tol valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Nuo liepos 1 dienos ši bazė padidėjo iki 90 proc.
Pavyzdžiui, jeigu mažosios bendrijos narys išsiima 1 000 eurų asmeniniams poreikiams, iki pakeitimo VSD įmokų bazė sudarė 500 eurų, o dabar – 900 eurų.
Taikant standartinį 13,83 proc. VSD tarifą, įmoka tokiu atveju padidėja nuo 69,15 iki 124,47 euro – tai yra 55,32 euro per mėnesį.
Per dvylika mėnesių toks skirtumas sudarytų 663,84 euro, jeigu visus metus galiotų naujoji bazė ir išimama suma nesikeistų. Tai iliustracinis metinis dydis, o ne faktinis papildomas mokestis už visus 2026 metus, nes pakeitimas įsigaliojo tik liepą.
Didesnės socialinio draudimo įmokos gali reikšti ir didesnes socialines garantijas. Tačiau verslininkui jos kartu reiškia papildomą finansinę prievolę.
Šiuo atveju verta klausti, ar buvo pakankamai įvertintas pereinamasis laikotarpis ir mažiausių bendrijų finansinės galimybės.
Mažoji bendrija dažnai pasirenkama būtent todėl, kad tai patogi veiklos forma pradedančiam, šeimos ar nedideliam verslui.
Jeigu tokios veiklos administravimas ir mokestinė našta nuosekliai sudėtingėja, kyla klausimas, ar ši forma išlieka pakankamai patraukli.
4. Pelno mokestis padidėjo, tačiau atsirado ir realių lengvatų
Nuo 2026 metų standartinis pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 16 iki 17 proc., o lengvatinis – nuo 6 iki 7 proc.
Pavyzdžiui, įmonei, kuriai taikomas lengvatinis tarifas ir kurios apmokestinamasis pelnas sudaro 30 tūkst. eurų, vieno procentinio punkto padidėjimas reiškia papildomus 300 eurų pelno mokesčio.
Tuo pat metu priimtas ir smulkiajam verslui palankus sprendimas: reikalavimus atitinkančioms naujai įsteigtoms smulkioms įmonėms nulinio pelno mokesčio laikotarpis pailgintas nuo vienų iki dvejų metų.
Tai teigiamas pokytis, kurį būtina pripažinti.
Pirmieji veiklos metai dažnai būna sudėtingiausi. Reikia investuoti į patalpas, įrangą, reklamą, prekių atsargas ir klientų pritraukimą. Todėl papildoma mokestinė lengvata gali padėti verslui įsitvirtinti.
Vis dėlto ši lengvata kelia ir kitą klausimą.
Kodėl daugiau dėmesio skiriama naujo verslo pradžiai, o ne jau veikiančių mažų įmonių išsaugojimui ir augimui?
Naujas verslas svarbus, tačiau penkerius ar dešimt metų veikianti nedidelė įmonė taip pat kuria darbo vietas, moka mokesčius ir prisideda prie vietos ekonomikos.
Valstybės politika neturėtų apsiriboti vien naujų įmonių steigimo skatinimu.
5. Naujas saugumo įnašas: suprantamas tikslas, tačiau papildomos išlaidos
Nuo 2026 metų įsigaliojo 10 proc. saugumo įnašas, taikomas nustatytoms ne gyvybės draudimo sutartims.
Šis įnašas skirtas valstybės gynybos finansavimui.
Geopolitinė situacija ir Lietuvos saugumo poreikiai yra svarbūs. Smulkusis verslas taip pat suinteresuotas saugia ir stabilia valstybe, kurioje galima dirbti, investuoti ir planuoti ateitį.
Todėl būtų neteisinga vienareikšmiškai kritikuoti patį gynybos finansavimo tikslą.
Tačiau verslui svarbu matyti bendrą finansinių prievolių vaizdą.
Jeigu įmonei reikia apdrausti komercines patalpas, įrangą, atsargas ar kitą turtą, naujas įnašas gali padidinti draudimo kainą.
Pavyzdžiui, 1 000 eurų draudimo įmokai pritaikytas 10 proc. saugumo įnašas sudarytų papildomus 100 eurų, jeigu konkrečiai sutarčiai taikomas šis mokestis.
Atskirai vertinant, suma gali neatrodyti didelė. Tačiau verslininkui vienu metu didėja darbo užmokestis, keičiasi mokesčiai, auga kai kurios paslaugų kainos.
Būtent bendras poveikis ir turi būti vertinamas priimant sprendimus.
6. PVM ir administracinė našta: ar sistema tampa paprastesnė?
Smulkiajam verslui svarbus ne tik sumokamų mokesčių dydis, bet ir laikas, kurį reikia skirti jų apskaičiavimui bei administravimui.
PVM apskaita, sąskaitų išrašymas, deklaravimas, prekių ir pakuočių apskaita, darbo santykių dokumentai bei kitos prievolės reikalauja laiko ir finansinių išteklių.
Didesnėse įmonėse tuo rūpinasi atskiri specialistai. Nedidelėje įmonėje nemaža dalis atsakomybės dažnai tenka pačiam savininkui.
Tiesa, nuo 2025 metų pradėta taikyti tarpvalstybinė smulkiojo verslo PVM schema, sudaranti sąlygas reikalavimus atitinkančiam verslui pasinaudoti PVM lengvata kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tai gali palengvinti veiklą bendrojoje rinkoje.
Tačiau tokios priemonės savaime neišsprendžia visų kasdienio administravimo problemų.
Smulkaus verslo asociacijos požiūriu, administracinė našta turėtų būti vertinama kaip reali verslo sąnaudų dalis.
Jeigu verslininkas kas savaitę kelias valandas skiria dokumentams, kurių tiesioginė nauda ne visada akivaizdi, tai yra laikas, kurio jis negali skirti klientams, gamybai ar verslo plėtrai.
Ar tikrai kiekvienas naujas reikalavimas sukuria daugiau naudos, nei kainuoja jo įgyvendinimas?
7. Politiniai pažadai ir realybė: ar verslo aplinka tikrai nepasikeitė?
2025 metų gegužę, Vyriausybei svarstant mokestinių pakeitimų paketą, tuometinis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad pakeitimai „praktiškai nekeis mūsų verslo aplinkos bei konkurencingumo“.
Tai buvo reikšmingas politinis pažadas, kurį šiandien verta prisiminti.
2026 metų rugpjūtį finansų ministras Taurimas Valys, kalbėdamas apie mokesčių reformą, pabrėžė būtinybę pirmiausia išanalizuoti priimtų sprendimų rezultatus ir tik tada svarstyti naujus pakeitimus.
Šie pasisakymai nebūtinai prieštarauja vienas kitam. Tačiau jie kelia pagrįstą klausimą: kokiais konkrečiais rodikliais valstybė vertins, ar reforma pasiteisino smulkiajam verslui?
Ar bus skaičiuojamos tik papildomos biudžeto pajamos? O gal bus vertinama ir tai, kiek įmonių išliko, kiek naujų darbo vietų sukurta, kaip pasikeitė verslo pelningumas ir kiek kainuoja administracinių reikalavimų vykdymas?
Politikams dažnai tenka priimti sudėtingus sprendimus, derinant valstybės finansavimo, socialinės apsaugos ir ekonomikos augimo poreikius.
Tačiau politinė atsakomybė nesibaigia priėmus įstatymą.
Ji apima ir pareigą įvertinti, kokių pasekmių sprendimas sukėlė.
Smulkiojo verslo atstovams svarbu ne vien išgirsti, kad reforma buvo reikalinga. Jie turi teisę žinoti, ar jos nauda buvo didesnė už sukurtas papildomas išlaidas.
8. Verslininkas neturėtų didžiąją laiko dalį skirti prisitaikymui prie naujų taisyklių
Smulkusis verslas nėra vien skaičiai valstybės biudžete ar įrašai Juridinių asmenų registre.
Už kiekvienos nedidelės įmonės stovi žmonės, jų idėjos, investuotas laikas, santaupos ir prisiimta atsakomybė.
Dažnai tai žmonės, kurie ne tik vadovauja savo verslui, bet ir patys aptarnauja klientus, užsako prekes, rūpinasi reklama, apskaita ir kasdienėmis problemomis.
Jiems nereikia ypatingų privilegijų.
Jiems reikia aiškių taisyklių, pagrįstų mokesčių, sąžiningos konkurencijos ir galimybės dirbti.
2026 metais įsigaliojo ir smulkiajam verslui naudingų sprendimų, todėl būtų neteisinga visus pokyčius vadinti neigiamais.
Tačiau vien lengvatų egzistavimas dar neįrodo, kad bendra verslo aplinka tapo paprastesnė.
Tai turėtų parodyti faktiniai duomenys, verslo rezultatai ir pačių verslininkų patirtis.
Valstybės ekonominė sėkmė neturėtų būti matuojama vien tuo, kiek papildomų mokesčių pavyko surinkti. Ne mažiau svarbu, kiek verslų sugebėjo išlikti, augti, investuoti ir kurti darbo vietas.
Todėl artėjant metų pabaigai norėtųsi, kad valdžios institucijos atsakytų į paprastą klausimą:
2026 metais verslui netrūko pokyčių. Tačiau kiek jų iš tiesų palengvino smulkiojo verslininko kasdienybę?
Ir svarbiausia – ką ketiname daryti, kad 2027 metais smulkiajam verslui būtų lengviau ne tik pradėti, bet ir sėkmingai tęsti veiklą?
