Sekite 15min Google
Nafta atpigo rinkai iš naujo įvertinus riziką dėl Irano
Penktadienį „Brent“ naftos kaina siekė 89,31 JAV dolerio už barelį ir per savaitę sumažėjo 5,38 proc., nutraukdama dvi savaites trukusį augimą. Pasiūla iš esmės nesikeitė; pasikeitė tai, kaip rinka vertina konfrontaciją su Iranu.
Naujas JAV sankcijų paketas ir pranešimai, kad Vašingtonas nesiekia grįžti prie ankstesnio susitarimo su Iranu, paskatino rinkos dalyvius tai vertinti labiau kaip ekonominę priešpriešą, o ne kaip konfliktą, galintį sutrikdyti laivybą Hormūzo sąsiauryje. Krovinių srautai per sąsiaurį pagerėjo, o Irano ir Omano susitarimas dėl pajamų pasidalijimo dar labiau sumažino nerimą. Dėl to dalis į naftos kainą įskaičiuotos geopolitinės rizikos priemokos išnyko.
Europos dujos brangsta net ir pingant naftai
TTF – Europos gamtinių dujų orientacinė kaina – savaitę baigė ties 66,98 euro už megavatvalandę lygiu. Per savaitę ji padidėjo 1,69 proc. ir priartėjo prie aukščiausio lygio per penkis mėnesius.
Rinkos vis dar nerimauja dėl dujų saugyklų užpildymo prieš žiemą esant dabartiniam kainų lygiui. Euro zonai šis skirtumas yra svarbus: naftos importo sąnaudos mažėja, tačiau dujų, kurios daro didesnį poveikį tiek namų ūkiams, tiek pramonei, sąnaudos ir toliau auga.
Griežtas FED vadovo pasisakymas sudrebino auksą ir dolerį
Didžiąją savaitės dalį aukso ir sidabro kainos kilo, o antradienį aukso kaina buvo pasiekusi aukščiausią lygį per tris mėnesius. Tačiau penktadienį abi žaliavos smarkiai pigo po pirmosios FED vadovo Kevin Warsh (Kevino Voršo) kalbos Jackson Hole – kasmetiniame FED ir kitų centrinių bankininkų susitikime. Jis nepateikė jokių signalų dėl būsimų palūkanų normų pokyčių ir pabrėžė, kad vasaros infliacijos rodikliai jo dar neįtikino, jog bazinis kainų spaudimas yra nuslūgęs. Kartu jis JAV darbo rinką apibūdino kaip gana stiprią ir dar kartą patvirtino FED tikslą užtikrinti 2 proc. infliaciją.
K.Warsh taip pat pakartojo savo poziciją, kad išankstinės centrinio banko gairės dėl būsimos pinigų politikos krypties gali trukdyti rinkoms tinkamai vertinti gaunamus ekonominius duomenis, todėl sprendimai ir toliau turėtų būti priimami pirmiausia remiantis faktiniais rodikliais.
Rinkos šią kalbą interpretavo kaip signalą, kad kitas FED žingsnis gali būti palūkanų normų didinimas, o ne mažinimas. Rugsėjo mėnesio palūkanų normų kėlimo tikimybė rinkų vertinimu padidėjo nuo maždaug 35 proc. iki 50 proc., o ateities sandorių rinkose jau pradėtos vertinti dvi papildomos palūkanų normų didinimo bangos iki kitų metų vidurio.
Savaitės pabaigoje aukso kaina buvo 3,16 proc. mažesnė ir siekė 4 478,10 JAV dolerio už unciją, sidabro kaina sumažėjo 3,56 proc. iki 66,99 JAV dolerio. Tuo pačiu metu stiprėjo JAV doleris, o euras JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo 0,48 proc. iki 1,1643.
JAV namų ūkių išlaidos išlieka stabilios, santaupų lygis auga
JAV namų ūkių išlaidos, įvertinus kainų pokyčius, liepą iš esmės nepakito. Paslaugų paklausa toliau nuosaikiai augo, tačiau prekių paklausa mažėjo, daugiausia dėl mažesnių išlaidų ilgalaikio vartojimo prekėms, tokioms kaip automobiliai, kitos transporto priemonės bei laisvalaikio prekės.
Per metus realios vartojimo išlaidos padidėjo 2,1 proc., o tai beveik atitinka šių metų vidutinį 2,2 proc. augimo tempą. Disponuojamosios pajamos per mėnesį padidėjo 0,5 proc. ir buvo 4,2 proc. didesnės nei prieš metus.
Stabilizuojantis infliacijai ir toliau augant pajamoms, namų ūkių perkamoji galia liepą didėjo jau trečią mėnesį iš eilės. Lėtesnis vartojimas paskatino gyventojus daugiau taupyti, todėl santaupų norma padidėjo iki 3 proc. disponuojamųjų pajamų, palyginti su mažesniu nei 3 proc. lygiu per ankstesnius tris mėnesius.
Būsto rinka išlieka vangi
JAV būsto rinka stagnuoja jau keletą metų, o naujų būstų segmente aktyvumas išliko silpnas. Per pirmuosius septynis metų mėnesius naujų būstų pardavimų buvo beveik 4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Geresni rezultatai fiksuoti antrinėje rinkoje: esamų būstų pardavimų apimtis per tą patį laikotarpį buvo 1,1 proc. didesnė nei prieš metus.
Panašias tendencijas rodė ir kainos. Esamų būstų kainos toliau nuosaikiai augo ir per pastaruosius tris mėnesius vidutiniškai padidėjo apie 2 proc., tuo tarpu naujų būstų kainos mažėjo ir liepos pabaigoje buvo 0,9 proc. mažesnės nei prieš metus.
Per pastaruosius mėnesius kartu su ilgalaikių JAV Vyriausybės obligacijų pajamingumu didėjo ir 30 metų būsto paskolų palūkanų normos, kurios stabilizavosi ties maždaug 6,7 proc.
Silpnas aktyvumas išlaiko JAV būsto statytojų nuotaikas giliai pesimistinėje teritorijoje. Vis dėlto liepą pirmą kartą per penkis mėnesius išaugo naujai išduotų statybos leidimų skaičius, kuris buvo 2,4 proc. didesnis nei prieš metus. Tai signalizuoja apie atsargų statybų sektoriaus optimizmą dėl būsimo paklausos atsigavimo.
Akcijų rinkos didesnių nuostolių išvengė
Nepaisant griežtesnių lūkesčių dėl FED politikos, JAV akcijų rinkos savaitę baigė augimu. Tam daugiausia įtakos turėjo ketvirtadienį paskelbti „Nvidia“ rezultatai, kurie viršijo lūkesčius ir sustiprino investuotojų įsitikinimą, kad investicijos į dirbtinį intelektą išlieka didelės.
„S&P 500“ indeksas pakilo 0,49 proc., o „Nasdaq Composite“ indeksas paaugo 0,85 proc.
Tuo tarpu mažesnių bendrovių segmentui sekėsi prasčiau. „Russell 2000“ indeksas sumažėjo 1,51 proc., nes mažesnės įmonės paprastai yra jautresnės aukštesnėms palūkanų normoms dėl didesnio skolinimosi poreikio ir mažesnių apsidraudimo galimybių.
Europos akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos ir nedidelės prekybos apimtys. Vokietijos DAX 40 indeksas pakilo 1,66 proc., Ispanijos IBEX 35 prieauglis siekė 0,40 proc., o Euro Stoxx 50 indeksas padidėjo 0,36 proc.
Išimtis buvo Prancūzija. CAC 40 indeksas sumažėjo 0,98 proc. dėl savaitės viduryje kritusių bankų akcijų kainų, kurias slėgė atsinaujinusios diskusijos apie šalies viešuosius finansus ir kitų metų pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus. Penktadienį Paryžiaus birža atsigavo apie 1 proc., tačiau to nepakako, kad būtų kompensuotas savaitės atotrūkis.
Apskritai praėjusią savaitę investuotojų dėmesys nukrypo nuo geopolitikos prie pinigų kainos klausimo. Ekonominiai duomenys nepakeitė augimo perspektyvų vertinimo, tačiau rinka nebevertina palūkanų normų mažinimo JAV kaip savaime suprantamo scenarijaus. Būtent šis pokytis paaiškina didžiąją dalį pastarųjų aukso, JAV dolerio ir mažesnių bendrovių akcijų kainų svyravimų.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Šios savaitės dėmesio centre – euro zonos infliacija. Pirmadienį paskelbti Vokietijos rugpjūčio duomenys parodė, kad metinė infliacija siekė 2,9 proc. Tai šiek tiek mažiau nei prognozuoti 3,0 proc., tačiau daugiau nei liepą fiksuoti 2,8 proc. Tuo metu mėnesio infliacija sudarė 0,2 proc., palyginti su 0,8 proc. liepą.
Antradienį paskelbtas preliminarus euro zonos infliacijos vertinimas visiškai atitiko rinkos lūkesčius ir siekė 3,3 proc. Tai daugiau nei liepos mėnesio 2,9 proc. ir aukščiausias šių metų rodiklis. Detalesni duomenys rodo, kad infliacijos spartėjimą daugiausia lėmė energijos kainos. Bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto produktų kainų, sumažėjo iki 2,4 proc. ir buvo mažesnė tiek už prognozuotus 2,5 proc., tiek už liepą fiksuotus 2,5 proc.
Būtent į šį skirtumą daugiausia dėmesio kreips Europos Centrinis Bankas (ECB), nes energijos išteklių brangimo nulemta bendroji infliacija yra kitokio pobūdžio problema nei infliacija, išplitusi į darbo užmokestį ir paslaugų sektorių. Tą pačią dieną paskelbtas euro zonos nedarbo lygis liepą siekė 6,4 proc. ir buvo šiek tiek didesnis nei prognozuoti 6,3 proc., tačiau nepakito, palyginti su birželiu.
Verslo apklausų rezultatai buvo šiek tiek silpnesni nei tikėtasi. Antradienį paskelbti galutiniai gamybos sektoriaus PMI rodikliai parodė, kad euro zonos indeksas siekė 52,7 punkto, palyginti su prognozuotais 52,8 punkto. Vokietijos rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi ir sudarė 54,3 punkto, o Prancūzijos rodiklis pagerėjo nuo 49,8 iki 51,1 punkto. Tuo tarpu Italijos (49,6 punkto) ir Ispanijos (49,5 punkto) rodikliai nusileido žemiau 50 punktų ribos, skiriančios plėtrą nuo susitraukimo, nors ekonomistai tikėjosi pagerėjimo.
Ketvirtadienį dar bus skelbiami paslaugų sektoriaus ir sudėtiniai PMI rodikliai. Tikimasi, kad euro zonos sudėtinis PMI išliks ties 52,1 punkto lygiu, o tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos paslaugų sektoriaus rodikliai išliks šiek tiek žemiau 50 punktų ribos, kuri šiuo metu laikoma silpniausia regiono ekonomikos grandimi.
Tarp faktinių ekonominių rodiklių labiausiai nuvylė Vokietijos mažmeninė prekyba. Liepą jos apimtys per mėnesį sumažėjo 3,4 proc., nors rinkos tikėjosi 0,4 proc. augimo. Tuo metu penktadienį skelbiami Vokietijos pramonės užsakymų duomenys turėtų parodyti 0,4 proc. augimą po itin stipraus 3,1 proc. šuolio birželį.
Šią savaitę nei ECB, nei JAV federalinis rezervų bankas (FED) posėdžių nerengs, tačiau penktadienį kalbės ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as, o savaitės viduryje pasisakys ir Vokietijos centrinio banko („Bundesbank“) atstovai, įskaitant jo vadovą Joachimą Nagelį.
Jungtinėse Valstijose svarbiausiu savaitės įvykiu išlieka penktadienį skelbiama rugpjūčio darbo rinkos ataskaita, kurios reikšmė šiuo metu yra didesnė nei įprastai dėl aktyvių diskusijų apie būsimą palūkanų normų kryptį.
Prognozuojama, kad rugpjūtį JAV ekonomika sukūrė 58 tūkst. naujų darbo vietų po liepą užfiksuoto 23 tūkst. darbo vietų sumažėjimo. Tikimasi, kad nedarbo lygis išliko nepakitęs ir sudarė 4,1 proc., o vidutinis valandinis darbo užmokestis per mėnesį augo 0,3 proc. po 0,1 proc. augimo liepą.
Antradienį paskelbtas ISM gamybos sektoriaus indeksas buvo silpnesnis nei tikėtasi: jis siekė 54,6 punkto, palyginti su prognozuotais 55,2 punkto ir liepą fiksuotais 55,6 punkto. Užimtumo subindeksas sumažėjo nuo 52,8 iki 51,2 punkto. Vis dėlto kainų komponentas išliko aukštame 71,1 punkto lygyje, todėl infliacijos tema ir toliau išlieka aktuali.
Liepos mėnesį laisvų darbo vietų skaičius JAV siekė 7,27 mln. Tai buvo šiek tiek mažiau nei prognozuoti 7,33 mln., tačiau daugiau nei birželio mėnesio 7,18 mln.
Savaitės viduryje investuotojai taip pat vertins ISM paslaugų sektoriaus apklausos rezultatus bei FED ekonominės padėties apžvalgą „Beige Book“.
Po Jackson Hole simpoziumo stiprūs darbo rinkos duomenys kartu su išliekančiu kainų spaudimu dar labiau sustiprintų rinkos lūkesčius, kad FED jau rugsėjį gali dar kartą padidinti palūkanų normas.
