Sekite 15min Google
Šiuo metu Prancūzija už dešimties metų skolinimąsi moka net daugiau nei Italija – 0,4 procentinio punkto daugiau. Nors skolinimosi kaštai didėjo visame pasaulyje, skirtumas nuo Vokietijos rodo, kad investuotojai už skolinimą Prancūzijai reikalauja didesnių palūkanų nei daugeliui kitų euro zonos šalių.
Kaip Prancūzija atsidūrė šioje situacijoje
Net ir ekonominio pakilimo metais iki pandemijos Prancūzija fiksavo pirminį biudžeto deficitą. Bendrasis (headline) deficitas yra skirtumas tarp valstybės išlaidų ir surenkamų pajamų. Pirminis deficitas – tai tas pats skirtumas, neįtraukiant palūkanų mokėjimų. Todėl pirminis deficitas reiškia, kad valstybė negali padengti net einamųjų išlaidų, dar prieš sumokėdama bent vieną eurą palūkanų už savo skolą.
2016-2019 m. bendrasis deficitas svyravo nuo 2,3 proc. iki 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola laikėsi apie 98 proc. BVP. Pandemija 2020 m. deficitą padidino iki 8,9 proc. BVP, o skolą – iki 115 proc. BVP. 2022 m. sekė dar viena brangi paramos programa namų ūkiams ir įmonėms, nukentėjusioms nuo sparčiai augusių energijos kainų.
Nuo tada valstybės išlaidos augo greičiau nei pajamos: 2022-2026 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos turėtų padidėti 183 mlrd. eurų, o išlaidos – 214 mlrd. eurų. Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio augo lėčiau, nei būtų galima tikėtis pagal ekonomikos plėtrą, o palūkanų išlaidos pradėjo didėti.
Dabartinė Prancūzijos padėtis
2025 m. Prancūzijos valstybė išleido 153 mlrd. eurų daugiau nei surinko pajamų, arba 5,1 proc. BVP. Valstybės skola pasiekė 115,7 proc. BVP, o viešosios išlaidos sudarė 57,3 proc. BVP – tai antras didžiausias rodiklis ES po Suomijos. Palūkanų mokėjimai sudarė 4,3 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų, palyginti su 3,6 proc. 2022 m.
Mūsų 2026 ir 2027 m. prognozės remiasi 2026 m. gegužę paskelbta Europos Komisijos 2026 m. pavasario ekonomine prognoze. Situacija turėtų dar blogėti.
Prognozuojame, kad 2027 m.:
- biudžeto deficitas padidės iki 5,7 proc. BVP;
- valstybės skola išaugs iki 120,3 proc. BVP;
- palūkanų išlaidos pasieks 88 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. valstybės pajamų.
Palūkanų išlaidos yra sparčiausiai auganti biudžeto eilutė. 2022-2027 m. jos turėtų išaugti 73 proc., kai bendros išlaidos didės tik 18 proc.. Dėl to palūkanų dalis valstybės išlaidose padidės nuo 3,3 proc. iki 4,8 proc..
Nors palūkanų išlaidos vis dar gerokai mažesnės nei išlaidos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms (616 mlrd. eurų) ar viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui (390 mlrd. eurų), nuo 2024 m. Prancūzija palūkanoms išleidžia daugiau nei subsidijoms verslui ir namų ūkiams. 2027 m. palūkanų sąnaudos sieks beveik ketvirtadalį viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo ir du trečdalius valstybės investicijų į kelius, mokyklas bei kitą infrastruktūrą.
Didžiausias iki šiol sutaupymas – energijos subsidijų nutraukimas – jau yra išnaudotas, todėl vyriausybė dabar mažina investicijas. Vertinant vien pagal viešuosius finansus, Prancūzija šiuo metu yra silpniausia ES valstybė: mūsų 2027 m. Fiskalinės rizikos indekse ji užima paskutinę, 27-ąją vietą.
Fiskalinės rizikos indeksas: kodėl Prancūzija yra paskutinė
„Citadele“ bankas reguliariai vertina viešųjų finansų būklę ir fiskalinę riziką visose 27 ES valstybėse narėse, t. y. riziką, kad valstybės skola ir biudžeto deficitai taps nekontroliuojami.
Pagrindinis mūsų įrankis yra „Citadele“ fiskalinės rizikos indeksas, kuris kiekvienos šalies viešųjų finansų būklę išreiškia vienu rodikliu nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas, tuo didesnė rizika.
Prancūzija nėra prasčiausia pagal dažniausiai minimus rodiklius: Italija turi didesnę skolą, Lenkija – didesnį deficitą, o Vengrija – didesnę palūkanų naštą. Tačiau ji atsiduria paskutinėje vietoje todėl, kad silpnai atrodo beveik pagal visus kriterijus vienu metu:
- pagal skolą ji yra antra prasčiausia iš 27 valstybių;
- pagal biudžeto deficitą – penkta prasčiausia;
- pagal sunkiai koreguojamas biudžeto išlaidų struktūras – pati prasčiausia.
Kitos šalys turi vieną ar du silpnus aspektus. Prancūzija jų turi beveik visose srityse.
Jos skola yra labai didelė ir toliau auga – nuo maždaug 98 proc. BVP prieš pandemiją iki prognozuojamų 120 proc. BVP 2027 m. Biudžetas buvo deficitinis net ekonominio augimo laikotarpiais, o nuo 2020 m. deficitas nuolat viršija ES nustatytą 3 proc. ribą.
Problema sunkiai išsprendžiama: mokesčiai jau dabar sudaro didesnę ekonomikos dalį nei bet kurioje kitoje ES valstybėje, o didžioji išlaidų dalis tenka atlyginimams, pensijoms ir kitoms sunkiai mažinamoms išlaidoms.
Vienintelė santykinai palanki sritis yra palūkanų kaštai. Prancūzija vis dar turi daug anksčiau pigiai pasiskolintos skolos ir ją refinansuoja tik palaipsniui, todėl vidutinė mokamų palūkanų norma sudaro tik 2,4 proc. jos skolos portfelio.
Fiskalinės rizikos indeksas nuo 41,7 punkto 2023 m. turėtų išaugti iki 73,8 punkto 2027 m., nes deficitai išlieka dideli, skola toliau auga, o palūkanų išlaidos didėja.
Pamokos Baltijos valstybėms
Baltijos šalys yra toli nuo Prancūzijos situacijos: jų valstybės skola sudaro 30-54 proc. BVP, palyginti su maždaug 120 proc. BVP Prancūzijoje. Vis dėlto fiskalinė rizika čia auga greičiau nei bet kur kitur ES: 2025-2027 m. mūsų Fiskalinės rizikos indeksas turėtų padidėti:
- Latvijoje – 21,5 punkto;
- Lietuvoje – 18,5 punkto;
- Estijoje – 14,7 punkto.
Kaip reiktų elgtis Lietuvai, Latvijai ir Estijai?
1. Anksti kontroliuoti sunkiai mažinamas išlaidas
Lietuvoje sunkiai mažinamų išlaidų dalis (70,8 proc.) jau beveik tokia pati kaip Prancūzijoje (71,0 proc.), o socialinės išmokos 2022-2026 m. laikotarpiu turėtų išaugti 60 proc.. Taisyklės, kurios automatiškai kasmet didina išmokas, yra lengvai priimamos, tačiau sunkiai atšaukiamos.
2. Tikslingai išnaudoti mokesčių potencialą
Baltijos šalių mokesčių pajamos sudaro apie 35-36 proc. BVP, todėl jos dar turi erdvės, kurios Prancūzija nebeturi. Ilgalaikius poreikius, tokius kaip gynyba, geriau finansuoti ilgalaikėmis pajamomis, o ne skola.
3. Skolintis tik investicijoms
Visos trys šalys vis dar finansuoja kasdienes išlaidas iš einamųjų pajamų. Prancūzijos pavyzdys rodo, kaip greitai toks finansinis rezervas gali išnykti.
4. Stebėti palūkanų išlaidų augimą
Palūkanų mokėjimai Lietuvoje ir Latvijoje jau sudaro 3,2-3,3 proc. pajamų, palyginti su 1,0-1,3 proc. 2022 m. Tuo tarpu Estijos biudžeto balansas yra labiausiai nutolęs ES nuo lygio, kuris leistų sustabdyti valstybės skolos augimą greičiau nei ekonomika (−3,5 procentinio punkto).
Apibendrinant, maža valstybės skola yra apsauginis rezervas, o ne strategija. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad kai biudžeto deficitai tampa nuolatiniai, o išlaidų struktūra sunkiai keičiama, net ir didelė ekonomika galiausiai susiduria su situacija, kurioje lengvų sprendimų nebelieka.
