Sekite 15min Google
Po stiprių JAV duomenų atpigo auksas ir sidabras
Sidabro kaina sumažėjo 8,6 proc. iki 49,10 JAV dolerio už unciją, o aukso kaina krito 2,7 proc. iki 3 898,90 JAV dolerio. Tai žemiausi šių metalų kainų lygiai atitinkamai nuo 2025 m. lapkričio ir spalio pradžios.
Kainų kritimą lėmė stiprių JAV ekonominių rodiklių serija. Trečiąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 3,4 proc. metiniu tempu, viršydama rinkos lūkesčius, o PCE kainų indeksas, kuris yra Federalinio rezervų banko labiausiai stebimas infliacijos rodiklis, pakilo iki 3,6 proc.
Trečiadienį JAV Federalinis rezervų bankas bazines palūkanų normas paliko 3,75-4,00 proc. intervale, tačiau du iš dvylikos balsavimo teisę turinčių politikos formuotojų pasisakė už jų didinimą. Rinkos dabar daugiausia tikisi palūkanų normų kėlimo gruodį. Didesnių palūkanų lūkesčiai mažina investuotojų susidomėjimą tauriaisiais metalais, kurie negeneruoja palūkanų pajamų.
Didžiųjų technologijų bendrovių rezultatai spaudė JAV akcijų rinką
„Nasdaq Composite“ indeksas, kuriame dominuoja technologijų sektoriaus bendrovės, per savaitę sumažėjo 2,0 proc., o 500 didžiausių JAV įmonių apimantis „S&P 500“ indeksas smuko 0,6 proc. Didžioji dalis kritimo įvyko penktadienį.
„Alphabet“, „Amazon“ ir „Intel“ paskelbti rezultatai nuvylė investuotojus ir atgaivino abejones, ar milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą atsipirks. „Intel“ akcijos patyrė didžiausią vienos dienos kritimą nuo 1974 metų, o „Alphabet“ per savaitę neteko apie 13 proc. vertės.
Mažesnės JAV bendrovės, kurios yra mažiau priklausomos nuo didžiųjų technologijų įmonių rezultatų, pasirodė geriau. Mažos kapitalizacijos įmonių indeksas „Russell 2000“ pakilo 1,3 proc.
Europos akcijų rinkos savaitę baigė augimu
Europos rinkoms savaitė buvo palanki. Vokietijos DAX indeksas pakilo 2,5 proc., Prancūzijos CAC 40 - 2,4 proc., o 50 didžiausių euro zonos bendrovių apimantis „Euro Stoxx 50“ indeksas paaugo 1,0 proc. Vis dėlto penktadienį Europos rinkos smuktelėjo, nes technologijų akcijų išpardavimas persimetė ir į kitus regionus.
Išimtis buvo Ispanijos IBEX 35 indeksas, kuris sumažėjo 1,8 proc. po silpnesnių „Santander“ ir BBVA rezultatų.
Trečiąjį ketvirtį euro zonos BVP augo 0,4 proc., palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį. Ispanijos ekonomika augo 0,6 proc., Vokietijos – 0,2 proc., Italijoje augimas nebuvo fiksuotas, o Prancūzijos ekonomika susitraukė 0,1 proc.
Baltijos šalių ekonomikos auga sparčiau nei euro zona
„Eurostat“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos BVP augo 3,4 proc., Latvijos – 3,1 proc., Estijos – 2,2 proc., kai tuo tarpu vidutinis euro zonos augimo tempas siekė tik 0,9 proc.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje per šį laikotarpį augo beveik visi ekonomikos sektoriai.
Lietuvos pranašumas labiausiai matomas paslaugų eksporto srityje. Per pastarąjį dešimtmetį paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus – nuo 6 mlrd. eurų iki 28,9 mlrd. eurų per pastaruosius 12 mėnesių.
Antrąjį ketvirtį statybų sektorius Lietuvoje augo 9,6 proc., palyginti su 3,2 proc. Latvijoje. Be to, Lietuvoje pradėtų statyti būstų skaičius pasiekė rekordinį lygį.
ECB nekeitė palūkanų, Ch.Lagarde paskelbė apie pasitraukimą
Europos centrinis bankas (ECB) taip pat nekeitė palūkanų normų – indėlių palūkanų norma, kurią bankai gauna už centriniame banke laikomas lėšas, liko 2,50 proc.. Sprendimas priimtas vienbalsiai, nors buvo svarstytas ir palūkanų didinimas, o ECB perspėjo, kad aukštos energijos kainos didina infliacijos riziką ir slopina augimą. ECB pirmininkė Christine Lagarde paskelbė, kad pasitrauks anksčiau laiko – vasario 7 d.
JAV ekonomikai ir toliau augant greičiau nei Europai, o rinkoms tikintis tolesnio Federalinio rezervų banko pinigų politikos griežtinimo, euras atpigo 0,3 proc. iki 1,118 JAV dolerio. Trečiadienį euro kursas buvo pasiekęs žemiausią lygį nuo 2025 m. gegužės.
Silpnesnis euras, pigsiantys taurieji metalai ir spaudimas brangiai įvertintoms technologijų akcijoms atspindi vieną bendrą rinkos nuomonę – investuotojai tikisi tolesnio JAV palūkanų normų kilimo, o Europos ekonomikos augimas atsilieka.
Skolinimasis veikiausiai išliks brangus
Finansų rinkos tikisi, kad ECB palūkanų normos dar didės ir ilgesnį laiką išliks apie 3 proc. lygyje. Tai gali slopinti paskolų paklausą. Skolinimosi sąlygos regione jau dabar reikšmingai skiriasi. Rugpjūtį vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma Lietuvoje siekė 5,0 proc., Latvijoje – 5,8 proc., o euro zonos vidurkis sudarė 3,6 proc.
Konfliktas dėl Irano išlaikė aukštas energijos kainas
Tarptautinis naftos etalonas „Brent“ pabrango 0,8 proc. iki 117,64 JAV dolerio už barelį. Tai aukščiausias savaitės uždarymo lygis nuo balandžio pabaigos. Kainų augimą paskatino tanklaivio užpuolimas Hormūzo sąsiauryje bei nuogąstavimai dėl galimos konflikto eskalacijos po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Pirmadienį naftos kainos smarkiai krito pasirodžius ženklams apie pažangą JAV ir Irano diplomatiniuose santykiuose.
TTF gamtinių dujų, laikomų pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu, kaina pakilo apie 11 proc. ir viršijo 100 eurų už megavatvalandę. Tai lygis, artimas aukščiausiems rodikliams nuo 2022 metų pabaigos. Kainų augimą lėmė šaltesnių orų prognozės ir mažiausias lapkričio pradžios dujų atsargų lygis nuo 2009 metų. Per pastaruosius metus Europos dujų kaina išaugo daugiau nei du kartus.
Infliacija Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse
Aukštos energijos kainos rodo, kad infliacija Europoje gali augti ir toliau. Rugsėjį infliacija Lietuvoje pasiekė 6,1 proc. ir buvo didžiausia tarp Baltijos valstybių. Tai iš dalies atspindi stiprią vidaus paklausą.
Vartojimą taip pat skatina išmokamos antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Dalis šių pinigų nukreipiama vartojimui, kita dalis - būsto įsigijimui, o tai prisideda prie būsto kainų augimo.
Vis dėlto tai yra vienkartinis ekonomikos skatinimo veiksnys, o ne ilgalaikis augimo šaltinis. Panašus efektas anksčiau buvo stebimas Estijoje, kai gyventojams buvo leista atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Svarbiausias savaitės įvykis Europai – trečiadienį skelbiamas išankstinis, preliminarus spalio mėnesio euro zonos infliacijos įvertis. Ekonomistai tikisi, kad bendroji infliacija dėl energijos kainų padidės nuo 3,8 proc. iki 4,0 proc., o bazinė infliacija – neįskaitant energijos ir maisto kainų – išliks 2,5 proc. Prognozę atitinkantis ar ją viršijantis rodiklis sustiprintų argumentus dar kartą didinti ECB palūkanų normas gruodį.
Verslo apklausos kol kas išlieka stiprios. Pirmadienį paskelbtas euro zonos apdirbamosios pramonės PMI – pramonės pirkimų vadovų apklausos indeksas – siekė 52,7 ir viršijo lauktą 52,4 (ankstesnis – 52,9); Vokietijoje jis siekė 54,2, Ispanijoje gerokai viršijo prognozę ir pasiekė 52,2, o Prancūzija (49,5) ir Italija (49,4) liko šiek tiek žemiau 50 ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo. Trečiadienį tikimasi, kad paslaugų PMI patvirtins 51,7 lygį euro zonoje ir Vokietijoje, o Prancūzijos paslaugų sektorius toliau trauksis (48,4).
Pirmadienį nuvylė Vokietijos mažmeninės prekybos duomenys – rugsėjį pardavimai sumažėjo 2,0 proc., nors tikėtasi 0,4 proc. augimo. Ketvirtadienį tikimasi, kad Vokietijos pramonės užsakymai po 10,6 proc. kritimo atsigaus 4,9 proc., o penktadienį – kad pramonės gamyba po 2,0 proc. augimo sumažės 0,2 proc.; šie duomenys parodys, kaip pramonė prisitaiko prie aukštų energijos kainų.
JAV svarbiausias penktadienio įvykis – spalio darbo rinkos ataskaita: tikimasi, kad darbdaviai sukūrė 63 000 darbo vietų (anksčiau – 29 000), nedarbo lygis išliko 4,2 proc., o valandinis darbo užmokestis per mėnesį padidėjo 0,3 proc. (anksčiau – 0,1 proc.). Stiprūs duomenys sustiprintų lūkesčius dėl Fed palūkanų normos padidinimo gruodį. Penktadienį taip pat bus paskelbtas Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas – kas mėnesį atliekama JAV namų ūkių apklausa, – kurio tikimasi 47,8 lygyje (anksčiau – 48,0), bei namų ūkių vienerių metų infliacijos lūkesčiai, praėjusį mėnesį siekę 4,7 proc.. Nei Fed, nei ECB šią savaitę posėdžių neturi.
