2026-08-18 13:49

Aleksandras Izgorodinas. Vėl žlugus deryboms, naftos ir dujų kainos šovė aukštyn

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas
Silpnesnė JAV infliacija praėjusią savaitę išlaikė akcijų rinkas arti rekordinių aukštumų, tačiau svarbiausiu rinkų įvykiu tapo energetika. Europos dujų ir naftos kainos šoktelėjo po to, kai antrą kartą žlugo derybos dėl Hormuzo sąsiaurio – siauro jūrų kelio, jungiančio Persijos įlanką su tarptautiniais laivybos maršrutais – atvėrimo.
Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas / N. Žilinskaitės nuotr.

Naftos ir dujų kainos šoktelėjo po žlugusių derybų dėl Hormuzo

„Brent“ naftos kaina per savaitę pakilo 5,95 proc. iki 88,52 JAV dolerio už barelį, o TTF dujų kainų indeksas, laikomas pagrindiniu gamtinių dujų kainos orientyru Europoje, šoktelėjo 10,59 proc. iki 61,42 euro už megavatvalandę. Taip buvo ne tik panaikintas ankstesnės savaitės kainų kritimas, bet ir pasiektas dar aukštesnis lygis.

Pagrindinė kainų kilimo priežastis buvo ne fiziniai tiekimo sutrikimai, o diplomatija. Irano ir Omano derybos dėl sąsiaurio atvėrimo žlugo jau antrą kartą, o JAV iždo sekretorius patvirtino, kad Vašingtonas išlaikys Irano uostų jūrų blokadą ir rengia papildomas priemones.

Prie kainų augimo prisidėjo ir Tarptautinė energetikos agentūra (IEA), prognozavusi didžiausią pasaulinės naftos pasiūlos deficitą per pastaruosius penkerius metus. Nors savaitės viduryje didelis JAV naftos atsargų augimas pristabdė kainų kilimą, bendros tendencijos jis nepakeitė.

Infliacija JAV toliau lėtėja

Metinė infliacija JAV liepą sumažėjo nuo 3,5 proc. iki 3,4 proc., o bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, sumažėjo nuo 2,6 proc. iki 2,5 proc. Tai žemiausias jos lygis nuo 2021 m. kovo.

Nors energijos kainos vis dar buvo beveik 15 proc. didesnės nei prieš metus ir išlaikė bendrą infliaciją aukštesniame lygyje, per mėnesį jos sumažėjo 1,5 proc. Tuo pačiu metu lėtėjęs būsto nuomos kainų augimas padėjo mažinti bazinės infliacijos spaudimą.

Gamintojų kainos per mėnesį nepakito, nors rinkos tikėjosi 0,2 proc. augimo. Metinis gamintojų kainų augimo tempas sumažėjo nuo 5,5 proc. iki 4,7 proc.

Tai sumažino spaudimą Federaliniam rezervų bankui, kuris šiuo metu svarsto, ne palūkanų normų mažinimą, o galimą jų didinimą. Rinkos dabar vertina rugsėjo mėnesio palūkanų normų didinimo tikimybę kaip maždaug vieną iš trijų, o 10 metų JAV iždo obligacijų pelningumas sumažėjo nuo aukščiausio lygio per 19 mėnesių.

„Bloomberg“ apklausti analitikai taip pat sumažino infliacijos prognozes, tikėdamiesi, kad iki metų pabaigos infliacija išsilaikys arti 3,3 proc., o 2027 metais vidutiniškai sudarys 2,4 proc.. Be to, rinkos lūkesčiai dėl dar vieno palūkanų normų didinimo iš rudens persikėlė į metų pabaigą. Vis dėlto nuo liepos pradžios JAV degalinėse degalų kainos pamažu didėja kartu su naftos kaina, todėl tolesnė infliacijos kryptis didele dalimi priklausys nuo situacijos Hormūzo sąsiauryje.

Akcijų rinkos beveik nepajudėjo, tačiau rekordai išliko

„S&P 500“ indeksas per savaitę paaugo 0,36 proc. ir pasiekė naują rekordą – 7 785,76 punkto. „Nasdaq Composite“ pakilo 0,14 proc., o mažesnių bendrovių indeksas „Russell 2000“ padidėjo 1,12 proc. ir taip pat pasiekė rekordinį lygį. Mažesnės JAV įmonės dažniau turi paskolų su kintamomis palūkanomis, todėl jos labiausiai laimi, kai mažėja palūkanų normų didinimo lūkesčiai.

Europos akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. „Euro Stoxx 50“ pakilo 0,24 proc., o Vokietijos DAX 40 indeksas pridėjo 0,46 proc. ir išliko netoli rekordinių aukštumų. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 smuko 0,90 proc., labiausiai dėl prabangos prekių ir puslaidininkių sektoriaus akcijų, o Ispanijos IBEX 35 praktiškai nepasikeitė ir sumažėjo vos 0,10 proc.

Europa didžiąją dalį energijos išteklių importuoja, todėl naftos ir dujų kainų augimas čia daug greičiau virsta infliacijos problema nei JAV. Be to, Europos Centrinis Bankas šiuo metu yra vienintelis didysis centrinis bankas, kuris vis dar aktyviai kelia palūkanų normas.

Prancūzijos infliacija liepą patvirtinta 2,1 proc. lygyje. Euro kursas dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,28 proc. iki 1,1567 JAV dolerio – šis pokytis labiau atspindi mažėjančius JAV palūkanų normų lūkesčius nei pokyčius euro zonos ekonomikoje.

Auksas ir sidabras toliau brangsta

Aukso kaina per savaitę pakilo 0,91 proc. iki 4 380,40 JAV dolerio už unciją, o sidabras pabrango 2,61 proc. iki 64,99 JAV dolerio. Brangiųjų metalų kainų augimą palaikė lėtesnė infliacija, mažesni obligacijų pajamingumai ir išliekanti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose.

JAV mažmeninė prekyba siunčia atsargų signalą

JAV mažmeninės prekybos apimtys liepą sumažėjo 0,6 proc. Tai pirmasis kritimas per devynis mėnesius ir gerokai prastesnis rezultatas nei rinkos prognozuotas nedidelis augimas. Tuo pačiu reikšmingai suprastėjo ir preliminarus rugpjūčio vartotojų pasitikėjimo rodiklis.

Rinkos į šiuos duomenis sureagavo gana ramiai, tačiau tai pirmas aiškus ženklas, kad aukštesnės energijos kainos pasiekia JAV vartotoją.

Atmetus automobilių ir degalų pardavimus, mažmeninė prekyba sumažėjo 0,2 proc. – tai daugiausia lėmė jau trečią mėnesį iš eilės mažėjantys pirkimai internetu ir mažesnės išlaidos elektronikai bei buitinei technikai po spartaus augimo metų pradžioje. Kitų prekių paklausa išliko gana stabili. Metinis mažmeninės prekybos augimo tempas sulėtėjo iki 4,8 proc., kai ankstesnius keturis mėnesius viršijo 5 proc.

Euro zonos pramonė praranda dalį pagreičio

Po keturių mėnesių augimo euro zonos pramonės gamyba birželį sumažėjo 0,1 proc.. okietijoje gamybos apimtys per mėnesį nepakito, o Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos nuosmukį kompensavo augimas nepastoviu laikomame Airijos gamybos sektoriuje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonos pramonės gamyba vis dar buvo 0,2 proc. didesnė. Tačiau Vokietijos rodiklis išliko 0,5 proc. mažesnis nei prieš metus. Farmacijos ir automobilių gamybos apimtys buvo mažesnės nei pernai, o kompiuterių ir elektronikos gamyba toliau stabiliai augo.

Šią savaitę rinkų dėmesio centre

Euro zonoje investuotojų dėmesio centre bus ZEW ekonominių lūkesčių apklausos. Tikimasi, kad Vokietijos ekonominių lūkesčių indeksas pakils nuo 26,3 iki 30 punktų, o euro zonos rodiklis nuo 23,4 iki 25,4 punkto. Tai rodytų, kad profesionalūs investuotojai mano, jog blogiausia energijos kainų šoko dalis jau yra įskaičiuota rinkose, nors dabartinės ekonominės situacijos vertinimas išlieka labai neigiamas ir siekia -77,6 punkto.

Galutiniai liepos mėnesio infliacijos duomenys euro zonoje turėtų patvirtinti preliminarų 2,9 proc. metinės infliacijos ir 2,5 proc. bazinės infliacijos įvertį. Šie duomenys šiuo metu itin svarbūs, nes ECB birželį pirmą kartą nuo 2023 metų pakėlė palūkanų normas, liepą jų nekeitė, o rinkos beveik neabejoja dar vienu didinimu rugsėjį.

Liepos ECB posėdžio protokolas parodys, kiek arti sprendimo didinti palūkanų normas centrinis bankas buvo jau tuomet. Vokietijos gamintojų kainos, kaip prognozuojama, turėtų padidėti 0,5 proc. po 0,3 proc. kritimo birželį. Tai suteiks ankstyvą signalą, kaip sparčiai didesnės energijos kainos persikelia į platesnę ekonomikos kainodarą.

Savaitės pabaigoje bus skelbiami preliminarūs rugpjūčio pirkimų vadybininkų indeksai (PMI) – vieni ankstyviausių verslo aktyvumo rodiklių ir pirmieji duomenys, kurie atspindės naują naftos ir dujų kainų šuolį.

Liepą bendras euro zonos PMI siekė 52 punktus. Prognozuojama, kad gamybos sektoriaus rodiklis nežymiai sumažės iki 51,8, o paslaugų sektoriaus – iki 51,5 punkto. Vokietijos gamybos sektorius turėtų išlikti tvaraus augimo zonoje ir siekti 52 punktus, o paslaugų sektoriaus rodiklis, tikėtina, pakils iki 50,2 punkto. Tuo metu Prancūzija išlieka silpniausia didžiąja euro zonos ekonomika – jos paslaugų sektoriaus PMI prognozuojamas ties 49,4 punkto, t. y. žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo nuosmukio.

JAV svarbiausiu savaitės įvykiu taps Federalinio rezervų banko liepos posėdžio protokolas. Kadangi bazinė palūkanų norma išlieka 3,75 proc., o infliacija vis dar viršija tikslinį lygį, investuotojai sieks įvertinti, kaip rimtai centrinis bankas svarstė dar vieną palūkanų normų didinimą iki paskelbiant švelnesnius praėjusios savaitės infliacijos duomenis.

Prognozuojama, kad JAV pramonės gamyba per mėnesį padidės 0,3 proc., palyginti su 0,1 proc. augimu ankstesnį mėnesį. Importo kainos turėtų pakilti 0,1 proc. po prieš tai fiksuoto 0,3 proc. augimo. Šie duomenys parodys, kiek muitai ir energijos kainos didina importuojamų prekių kainą JAV rinkoje.

Tikimasi, kad regioninės JAV gamybos sektoriaus apklausos šiek tiek susilpnės, tačiau išliks teigiamoje teritorijoje. Niujorko gamybos sektoriaus indeksas turėtų sumažėti nuo 15,6 iki 10,6 punkto, o Filadelfijos indeksas – nuo neįprastai aukšto 41,4 iki 24,3 punkto. Naujų bedarbių paraiškų skaičius, prognozuojama, išliks stabilus ir sieks apie 210 tūkst.

Penktadienį skelbiami preliminarūs JAV PMI rodikliai taip pat turėtų signalizuoti ekonomikos plėtrą, nors jos tempas ir lėtėja. Prognozuojama, kad gamybos sektoriaus PMI sieks apie 54,0 punkto, paslaugų sektoriaus – 53,9 punkto, palyginti su 54,6 punkto lygiu liepą. Tai vis dar rodo ekonomikos augimą, tačiau jo pagreitis pamažu silpnėja.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą