„Pirmą kartą sudarome biudžetą eurais. Jau dabar galvojame, kaip vykdysime Lietuvos fiskalinę politiką 19 euro zonos valstybių erdvėje. Mūsų įsipareigojimai – toliau laikytis fiskalinio tvarumo reikalavimų, užtikrinti nuoseklų ekonomikos augimą ir išlaikyti ekonominio augimo lyderystės pozicijas ES“, – sako premjeras.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamas (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,321 mlrd. eurų) 2015 metais sudarys apie 9,215 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.
Kitais metais lengvatą šildymui turės tik nepasiturintys, mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tačiau šildymo kaina palyginti su praėjusiu sezonu sumažės visiems Lietuvos gyventojams.
Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,343mlrd. eurų, t. y. bus gauta apie 358,9 mln. eurų, arba 6,0 procento daugiau, nei buvo planuota 2014 metais. PVM sudaro didžiausią biudžeto įplaukų dalį. Prognozuojama, kad šios pajamos 2015 metais sudarys 2, 980 mlrd. eurų (apie 43,2 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų, apie 7,8 proc. BVP veikusiomis kainomis).
Kitų metų biudžeto projekte numatyti papildomi 200 mln. litų socialinės atskirties mažinimui. 180 mln. litų siūloma skirti sunkmečiu nusavintoms pensijoms kompensuoti, o įvairios socialinės išmokos dėl euro apvalinimo vartotojo naudai ūgtelės daugiau kaip 100 mln. litų – išmokos pensijoms dėl to padidės daugiau kaip 30 mln. litų. Be to, siūloma didinti valstybines pensijas daugiavaikėms motinoms, išauginusioms 5 vaikus. Taip pat 50 mln. litų, kurių dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus būtų netekę kaimiškieji regionai, numatyta švietimo sistemai.
Daug dėmesio 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte skiriama ir kitai prioritetinei Vyriausybės sričiai – regionų plėtrai. Jau antrus metus stiprinama savivalda didinant jai tenkančią surinktų mokesčių dalį. Savivaldybės papildomai disponuos 200 mln. litų – savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,15 proc. GPM įplaukų. Didžiausia šių lėšų dalis atiteks Vilniaus miesto savivaldybei, kuri šias papildomai gautas pajamas turės panaudoti įsiskolinimams padengti.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet didės trečdaliu arba 400 mln. litų.
Kitais metais lengvatą šildymui turės tik nepasiturintys, mažas pajamas gaunantys gyventojai. Tačiau šildymo kaina palyginti su praėjusiu sezonu sumažės visiems Lietuvos gyventojams.
Finansavimas krašto apsaugai kitąmet didės trečdaliu arba 400 mln. litų, 2015 metais Vyriausybė taip pat siūlo daugiau kaip 40 mln. litų mažinti valdžios institucijų valdymo išlaidas.
Prie ekonomikos skatinimo žymiai prisidės padidinti asignavimai Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Seimui priėmus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisą, atskaitymai iš akcizų į KPPP padidinti nuo 55 proc. iki 65 proc. Dėl to 2015 m. šiai programai skiriamos lėšos preliminariais vertinimais padidės iki 200 mln. Lt. Tuo pačiu nuo 2015 m. sausio 1 d. vietoje 25 proc. numatoma skirti 30 procentų KPPP finansavimo lėšų savivaldybių vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.
2015 metų investicijoms numatoma skirti 1, 44 mlrd. eurų valstybės lėšų.
Penktadienį ministrų kabinetas taip pat pritarė kartu su 2015 m. biudžeto projektu teiktam Valstybės investicijų 2015–2017 metų programos projektui. 2015 metų investicijoms numatoma skirti 1, 44 mlrd. eurų valstybės lėšų, iš jų 1, 36 mlrd. eurų – valstybės biudžeto lėšų (iš jų 884,9 mln. eurų – ES paramos lėšų), 70,8 mln. eurų valstybės garantuojamų paskolų ir 5,8 mln. eurų valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
