Sekite 15min Google
Pasiruošimas mokyklai šeimoms reiškia šimtus eurų papildomų išlaidų, todėl laiku nesumokami alimentai šiuo laikotarpiu yra didelė skriauda vaikui ir jį auginančiai mamai ar tėčiui.
„Rugpjūtį ypač akivaizdžiai matome, kiek iš tiesų kainuoja vaiko poreikiai. 200–400 eurų – vien pasiruošimui mokyklai, o per mokslo metus, pridėjus išlaidas pietums, transportui, būreliams, ekskursijoms ir kitoms reikmėms, jau susidaro tūkstančiai. Tai nėra buvusio sutuoktinio poreikiai, tai – vaiko poreikiai. Pinigai reikalingi, kad vaikas galėtų mokytis tokiomis pat sąlygomis kaip jo bendraklasiai“, – sako antstolė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė Kauno apygardoje Virginija Paunovienė.
Šių išlaidų našta tampa ypač didelė, kai vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką: visai nemoka alimentų ar moka juos nereguliariai. Šių metų viduryje laiku nesumokėtų alimentų skola Lietuvos vaikams jau siekė 227 mln. eurų. Antstoliai šiuo metu vykdo beveik 46 tūkst. bylų dėl vaikų išlaikymo, o išieškomas išlaikymas susijęs su maždaug 100 tūkst. vaikų.
Jau santuokos nutraukimo metu verta atlikti „namų darbus“
Antstolė V.Paunovienė sako, kad tėvams jau skyrybų proceso metu verta galvoti ne tik apie tai, kokio dydžio išlaikymas bus priteistas, bet ir apie realias galimybes užtikrinti, kad vaikas šias lėšas iš tiesų gautų.
„Jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad išlaikymą turintis mokėti asmuo – vaiko tėtis ar mama – gali bandyti išvengti savo pareigos ir tyčia perleisti turtą kitiems asmenims, pavyzdžiui, savo tėvams, broliams, seserims ar naujam sutuoktiniui, vertėtų prašyti teismo taikyti priverstinę hipoteką to asmens registruotam turtui“, – pataria antstolė.
Jos teigimu, tokia priemonė gali padėti užtikrinti galimybę alimentų išieškojimą nukreipti į turtą tais atvejais, kai alimentų mokėtojas neturi pakankamai oficialių pajamų ar kitų lėšų.
„Ir mano praktikoje yra buvę atvejų, kai asmuo keletą metų tvarkingai moka alimentus pats arba už jį moka tėvai, o po to staiga netenka darbo ir perrašo visą turtą artimiesiems. Tada galimybė išieškoti alimentus praktiškai padauginama iš nulio“, – sako V.Paunovienė.
Vaikas auga – jo poreikiai taip pat
Antstolė primena ir kitą svarbų dalyką: prieš kelerius metus nustatyta išlaikymo suma nebūtinai atitiks vaiko poreikius iki pilnametystės.
„Pirmokui ir šešiolikmečiui išlaikyti paprastai reikia skirtingų sumų. Vaikui augant gali padidėti išlaidos maistui ir drabužiams, atsirasti brangesnių mokymosi priemonių, būrelių, sporto, kelionių į mokyklą, sveikatos priežiūros ar kitų papildomų poreikių. Todėl vaiko teisę į išlaikymą įgyvendinantis tėtis ar mama neturėtų manyti, kad kartą teismo nustatyta suma yra nekintama iki vaiko 18-ojo gimtadienio. Jeigu vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Svarbu ne tik siekti, kad priteisti alimentai būtų mokami laiku, bet ir periodiškai įvertinti, ar jų dydis vis dar atitinka realius augančio vaiko poreikius“, – pabrėžia antstolė V.Paunovienė.
Alimentus privalu indeksuoti
Dar viena svarbi taisyklė, apie kurią tėvai kartais pamiršta, – periodinėmis išmokomis priteisti alimentai turi būti indeksuojami. Tai atliekama kartą per metus, vasario mėnesį. Alimentų indeksavimo paskirtis – kompensuoti dėl kainų augimo mažėjančią priteistos pinigų sumos vertę.
Indeksuojant naudojamas praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su dar ankstesnių metų gruodžiu, vartotojų kainų indeksas. Išmoka indeksuojama, kai šis indeksas yra 101 arba didesnis.
Priteistų periodinių išmokų mokėtojas nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti. Indeksuoti priteisus alimentus yra mokėtojo pareiga. Ši pareiga Lietuvoje galioja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos.