Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pažymėjo, kad šie aukcionai vykdomi palyginti menku mastu, tad jų negalima laikyti vadinamuoju pinigų spausdinimu.
„Kita vertus, VVP realiai yra Lietuvos skolos rašteliai, kad šalis yra skolinga, o jų supirkimas mažina valiutos padengimą. Jei VVP perkami mažomis sumomis, kaip dabar ir yra, didelių grėsmių sumažėti valiutos padengimui nėra, tačiau jei litų padengimo koeficientas smuktų iki mažiau nei 1, tai jau sukurtų didesnę riziką, galėtų prasidėti spekuliantų atakos prieš valiutą“, – kalbėjo V.Plunksnis.
Kitas bankų ekspertas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, taip pat pažymi, kad apie grėsmes litui būtų galima kalbėti, jei lito padengimo koeficientas būtų artimas 1.
„UniCreditbank“ Lietuvos skyriaus Iždo grupės vadovas Tomas Dinsmonas pažymėjo, kad indėlių aukcionuose bankai centriniam bankui linkę patikėti gana nemažas pinigų sumas, o tai susiję su padidėjusiu pinigų kiekiu bankų sistemoje.
„Keisčiausia ne tai, kodėl šios priemonės prisimintos, o tai, kodėl jos prisimintos tik dabar? Galbūt ankstesnioji LB valdžia buvo linkusi monetarinę politiką labiau patikėti Švedijos bankams, o ne vykdyti ją pati?“, – klausė „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Donatas Frejus.
