Šį mineralą šalia Kauno planuojantys kasti verslininkai beveik pusantrų metų narplioja biurokratų suregztas pinkles – leidimo pradėti verslą dar negavo, nors poveikio aplinkai vertinimo ataskaita palaiminta dar vasarį.
Aplinkos ministerija kėlė vis naujus reikalavimus remdamasi Kauno Pagirių bendruomenės pretenzijomis. Ši bendruomenė susikūrė kaip tik tada, kai „Margasmiltė“ prabilo apie naudingų iškasenų išgavimą. Jai atstovauja trys Tautos prisikėlimo partijos nariai – ši partija yra delegavusi į aplinkos ministrus Gediminą Kazlauską.
Galiausiai bendruomenė pareikalavo įmonės akcijų.
Nusprendusi įgyvendinti projektą bendrovė „Margasmiltė“ deklaruoja, kad statant šachtą būtų įdarbinta 200 žmonių, vėliau, pradėjus eksploatuoti kasyklą, dirbtų 700 žmonių.
Vien šachtos infrastruktūrai sukurti numatyta 40 mln. litų, o visas projektas kainuos 160–200 mln. litų. Pradėjus telkinį eksploatuoti, į valstybės biudžetą anhidrito kasėjai kasmet sumokėtų 150–170 mln. litų mokesčių.
„Tai gėdingas verslo aplinkos elementas ir ne vienintelis pavyzdys, atmušantis norą investuoti ir kurti darbo vietas“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Anhidritas yra mineralas, plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje. Žaliava itin paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Be to, lietuviškas anhidritas unikalus dėl savo švarumo.
Lietuvos geologai ne vieną dešimtmetį entuziastingai kalbėjo apie šio vertingo mineralo kasybos naudą šaliai.
