Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informaciją iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) apie galimai apgaule įgytą ES tikslinę paramą ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Moliūgus ketinusi auginti ūkininkė buvo pateikusi dokumentus gauti iš viso 15 tūkst. eurų paramą. Šių dokumentų pagrindu moteriai buvo išmokėta dalis paramos – 12 tūkst. eurų projektui įgyvendinti.
NMA specialistams patikrinus projekto vykdytoją buvo nustatyta, kad moteris galimai pateikė melagingus duomenis apie planuojamą vykdyti projektą, kuriame buvo ketinta užauginti 12 tonų moliūgų ir juos parduoti už 6 tūkst. eurų, ir galimai finansavimą įgijo apgaule.
FNTT pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ūkininkė, jau įgijusi 12 tūkst. eurų paramos lėšų, klastojo dokumentus, imituodama projekto vykdymo bei derliaus pardavimo sandorius, už paramos lėšas įsigyto automobilio ir priekabos panaudojimą veikloje žemės ūkio plėtros tikslams pasiekti ir kt. Pateiktų projekto vykdymo dokumentų pagrindu moteris ketino įgyti likusias paramos lėšas – 3 tūkst. eurų.
Tyrimo metu surinktų dokumentų visuma parodė, kad moteris, kaip buvo nurodoma dokumentuose, moliūgų neužaugino, jų nepardavė ir pajamų už tai negavo.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas, moterį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kreditinis sukčiavimas, kai asmuo apgaule gauna kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją ir kt., griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
