Reklamuoti Lietuvos prekybos centrus Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje bei Lenkijos Suvalkų krašte reklamos agentūra „AD HUNTERS BALTICS“ pradėjo prieš trejus metus. „2009 metų viduryje, kai Lietuvą slėgė sunkmetis, įtikinome vieno Kauno prekybos ir pramogų centro vadovus atkreipti dėmesį į Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojus, kurie savo šalyse neturi galimybės įsigyti pasaulinio garso prekės ženklais pažymėtų daiktų, kadangi ten nėra Vakarų Europos lygio prekybos centrų. Tada dauguma Vilniaus prekybos centrų ir viešbučių vadovų į šią idėją žiūrėjo skeptiškai, manydami, kad prekių kainos Lietuvoje kaimyninių šalių gyventojams yra per aukštos.
Jau į pirmąsias reklamas Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje sureagavo šimtai pirkėjų. Vien iš Baltarusijos į Kauną atvyko daugiau nei 20 autobusų ir keli tūkstančiai pirkėjų su savomis mašinomis. Gandai apie galimybę puikiai apsipirkti Lietuvoje pasklido po visą Baltarusiją. Dabar kaimyninės šalies gyventojus bando pritraukti praktiškai visi Vilniaus prekybos centrai bei viešbučiai. Kiekvieną savaitgalį prie Lietuvos-Baltarusijos pasienio nusidriekia didžiulės automobilių eilės, sunku įsigyti bilietus į autobusus ir traukinius, sujungiančius Vilnių ir Minską. Kai Lietuvos sostinėje vyksta išpardavimai daugėja autobusų reisų, kabinami papildomi traukinių vagonai“, – sako reklamos agentūros „AD HUNTERS BALTICS“ direktorius Kęstutis Isakas.
40 procentų apklaustų baltarusių nurodė, kad į Lietuvą vyksta asmeniniu automobiliu, 30 procentų keliauja maršrutiniais autobusais ir traukiniais, likusieji naudojasi kelionių agentūrų organizuojamais turais.
Pirkėjų iš Baltarusijos srautą sparčiai augina Lietuvos prekybos centrų reklama šioje šalyje bei informacija, teikiama „iš lūpų į lūpas“, kai vieni, pamėginę apsipirkti Lietuvoje, baltarusiai pasidalina patirtimi su kitais. Spartų pirkėjų iš Baltarusijos srauto augimą rodo ir vis didesnis išrašomų „Тах Free“ kvitų kiekis.
Anot „AD HUNTERS BALTICS“ vadovo, pirkėjų iš Baltarusijos antplūdis tęsis dar kelis metus. Šiuo metu Minske statoma apie 30 šiuolaikiškų prekybos ir pramogų centrų. Septynių iš jų prekybinis plotas bus didesnis nei 60 tūkstančių kvadratinių metrų. „Prekybos centrų vystytojai pastebėjo, kad Baltarusijos, kur gyvena 10 milijonų gyventojų, rinka yra patraukli Vakarų Europos mažmeninės prekybos tinklams, prekiaujantiems populiarių prekės ženklų drabužiais, aksesuarais, avalyne, parfumerija ir kosmetika, buitine technika ir namų apyvokos prekėmis. Dauguma jų jau dirba Rusijos rinkoje. Baltarusijai, Rusijai ir Kazachstanui sukūrus muitinės sąjungą, pasidarė lengviau importuoti prekes, todėl Minske ir kituose kaimyninės šalies miestuose pasirodo vis daugiau garsių prekės ženklų parduotuvių. Taigi tik laiko klausimas, kada baltarusiai nustos važinėti apsipirkti į Lietuvą“, – teigia Kęstutis Isakas.
Baltarusius į Lietuvą traukia pasaulinio garso prekių ženklai. Lietuvoje dažniausiai jie perka avalynę, drabužius, buitinę techniką, parfumeriją, juvelyrinius dirbinius, importinius alkoholinius gėrimus (Baltarusijoje dėl muitų jie brangesni daugiau nei 40 procentų). Rečiau baldus ir namų apyvokos prekes. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad populiariausi prekybos centrai Vilniuje tarp baltarusių yra „OZAS“ ir „Akropolis“. Tarp lankomiausių parduotuvių - „Peek& Cloppenburg”, „Tom Tailor”, „Mohito”, „Gant”, „Mark & Spencer”, „Reserved”, „Lindex”, „Sepalla”, „ Marco Polo”, „Suitsupply”, „Timberland”, „Pierre Cardin”, „Guess by Marciano”, „Denim Dream”, „Marella”, „Mango”, „Zara”, „Mexx”, „Massimo Dutti”, „Imitz”, „Promod”, „Salamander”, „Aldo”, „Body Shop”, „Douglas”, „Euronics”, „Elektromarkt”.
Vidutiniškai vienos kelionės metu baltarusiai Lietuvos parduotuvėse išleidžia nuo 450-600 JAV dolerių. Kaip žinia, Baltarusijos įstatymai leidžia įvežti į šalį be muitų mokesčių prekių už 1500 eurų (ne daugiau nei 50 kilogramų). Tiesa, jos turi būti asmeniniam naudojimui, ne pardavimui. Yra ribojamas vienodų prekių kiekis.
Apklausti baltarusiai skundėsi, kad Lietuvos vizą gauti žymiai sudėtingiau nei Lenkijos. „Vilnius arčiau Minsko, nei didieji Lenkijos miestai, tačiau lenkišką vizą gauti lengviau. Lenkijos valdininkai puikiai supranta pirkėjų iš Baltarusijos naudą, todėl išduoda jiems nemažai daugkartinių ir metinių vizų. Būtų puiku, jei Lietuvos vyriausybė atkreiptų į tai dėmesį ir įvestų specialią „šopingo“ (apsipirkimo) vizas, kurios galiotų trumpą laiką, tačiau jų gavimui užtektų pateikti vos kelis dokumentus. Tokiu atveju pirkėjų iš Baltarusijos kiekis stipriai išaugtų“, – sako K. Isakas. Baltarusių pirkiniai sudaro nemažą Vilniaus parduotuvių apyvartos dalį. Vidutiniškai 10-15 procentų, o kai kuriose brangesnėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse net iki 30 procentų.
Dar viena baltarusių įvardinta problema – kalbos barjeras. „Jaunimas, kuris šiuo metu dirba parduotuvėse ir kavinėse, nežino rusų kalbos. Baltarusiai savo ruožtu anglų kalbos. Taigi susikalbėti jiems nėra lengva, todėl šiuo metu didesnę naudą gauna parduotuvės, kurių personalas žino rusų kalbą“, – pasakoja K. Isakas.
Baltarusius į Lietuvą traukia ne tik parduotuvės, bet ir turizmo objektai. Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų poilsiui renkasi Lietuvos kurortus.
