Apklausa Rusijoje: augant nerimui dėl karo ir pinigų, pusė rusų sako jaučiantys depresijos požymius

Apie tokius požymius pranešusių apklaustųjų dalis padidėjo nuo 42 proc. vasarį iki 49 procentų. Apklaustųjų, paminėjusių sunkiai suvaldomą nerimą, dalis išaugo nuo 27 iki 33 proc., o nurodžiusiųjų stiprius ir nerimo, ir depresijos simptomus, dalis – nuo 31 iki 36 procentų.

Tyrėjai šiuos prastėjančius rodiklius daugiausia sieja su pesimizmu dėl ekonomikos ir su blėstančiomis viltimis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą netrukus pasibaigs.

Tarp grupių, kurių psichologinė būklė buvo prasčiausia, buvo 25–34 metų amžiaus žmonės ir gaunantieji mažas pajamas.

Apklausa taip pat parodė, kad nerimas dėl finansų tebėra didelis: liepos pradžioje 56 proc. rusų teigė nerimaujantys dėl savo finansinės padėties.

Ataskaitoje taip pat atskleista, kad tarp rusų smarkiai sumažėjo jausmas, kad jie patys kontroliuoja savo gyvenimą.

Liepos mėnesį tik 38 proc. respondentų teigė, jog tai, kas jiems nutinka, priklauso daugiausia nuo jų pačių veiksmų, nors 2022 metų balandį atitinkama dalis siekė 67 procentus.

Farmacijos rinkos duomenimis, kuriuos cituoja nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“, antidepresantų paklausa Rusijoje toliau didėja ir šalyje jau trejus metus iš eilės fiksuojami rekordiškai dideli šių preparatų pardavimai, o 2025 metais parduota 41 proc. daugiau pakuočių nei 2022-aisiais.

Tyrėjai pažymi, kad ilgalaikis nerimas ir silpstantis kontrolės jausmas taip pat gali paaštrinti Rusijos demografines problemas, nes vis daugiau jaunesnių žmonių gali atidėti vaikų gimdymą.