Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė gilės, o finansinė situacija tik blogės, teigiama Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) pranešime.
„Kai žmonės tikisi situacijos pablogėjimo, tas pablogėjimas tikrai bus, nes ekonomikoje vartojimą lemia vartotojų lūkesčiai. Nemažai žmonių jau pajuto finansinės padėties pablogėjimą, tik jis dar nėra kritinis ir daugumai vis dar užtenka pinigų baziniams poreikiams“, – pranešime sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Kas antras tyrime dalyvavęs namų ūkis nurodė turintis vienos rūšies pajamų šaltinį. 7-iais iš 10 atvejų pajamų šaltinis yra darbo atlyginimas. Apie galimai pagerėsiančią finansinę padėtį trijų mėnesių laikotarpiu svajoja tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas.
„Todėl nenuostabu, kad beveik visi apklaustieji – net 95 proc. – teigė neketiną artimiausiu metu skolintis pinigų. Tai griauna mitą apie tai, kad bankams reikia suteikti palankesnį svertą, jie išskolins pinigus vartojimui, ir tai įsuks ekonomikos variklį“, – tvirtino LVOA viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Kas ketvirtas gyventojas nurodė turįs ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik visi skolų turintieji nurodė žinantys, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, netekus darbo ar didelės dalies pajamų, galima kreiptis į kreditą išdavusią įstaigą ir prašyti „kredito atostogų“, tą daryti ketina trečdalis įsiskolinusių.
Trijų mėnesių standartinių „kredito atostogų“ daugeliui nebūtų gana. Skolų turintieji Lietuvos piliečiai mieliau rinktųsi ne mažiau kaip 6 mėnesių atostogas – tokį arba dar ilgesnį terminą nurodo 62 proc. apklaustųjų, šiuo metu turinčių paskolų.
Pasak I. Zoko, prastas gyventojų nuotaikas labiau lemia nežinomybė nei ženkliai suprastėjusi finansinė situacija.
„Šiuo metu yra didelio neapibrėžtumo būsena – išgąstis ir supratimas, kad situacija blogėja, bet dar niekas nežino, kiek gilus ir kiek ilgas bus kritimas. Jei ekonominę situaciją pavyks gana greitai suvaldyti (pasauliniu mastu, ne Lietuvoje), tuomet lūkesčiai gali greitai pasikeisti ir nuotaikos ims greitai taisytis“, – prognozuoja I. Zokas.
K. Kupšio teigimu, neapibrėžtumą sumažintų spartesni valdžios veiksmai padedant tvirtesnį pagrindą po skurdžiausiai gyvenančių bei tik vieną pajamų šaltinį teturinčių šeimų kojomis.
„Finansinė pagalvė, kaip antai pažadėtieji 200 eurų pensininkams ir kitoms remiamoms žmonių grupėms, turi ateiti į kiekvienus stokojančius namus kuo greičiau. Tokiu atveju galima tikėtis, kad nežinomybę ir baimę, kaustančią šeimas, pakeis bent nedrąsus optimizmas, kad blogiausia – jau praeityje“, – sakė K. Kupšys.
„Spinter tyrimai“ balandžio 20-30 dienomis apklausė 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
