Dar kovo mėnesį skelbta, kad Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos uosto direkcijos bei savivaldybės atstovai pasirašė memorandumą dėl vidaus vandens uostų infrastruktūros bei Gelgaudiškio uosto vystymo.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas tuomet teigė, kad Gelgaudiškyje planuojamas pramoginis, keleivinis ir pramonės uostas būtų itin svarbi investicija ne tik į laivybos Nemunu skatinimą, bet ir reikšmingas impulsas viso regiono ekonominiam augimui.
Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad Gelgaudiškio vietovei numatyta rekreacinė, o ne pramoninė raida.
„Kompromisiniai sprendimai galėtų būti svarstomi, jei projektas būtų orientuotas į rekreacinę ar keleivinę laivybą ir atitiktų saugomų teritorijų planavimo sprendinius“, – BNS teigė Aplinkos ministerija.
„Krovininio uosto vystymas šioje vietoje galėtų būti svarstomas tik iš esmės keičiant planavimo dokumentus arba projektą pripažinus valstybei svarbiu“, – pridūrė ji.
Pasak ministerijos, nepaisant to, kad Šakių valdžia uosto plėtros projektą palaiko, dalis bendruomenės abejoja teigiamu tokios plėtros poveikiu aplinkai.
„Ieškant galimų kompromisų labai svarbu įvertinti ir realią vietos bendruomenės poziciją“, – teigė Aplinkos ministerija.
Pasak jos, Gelgaudiškio teritorija patenka į Panemunių regioninį parką. Šalies strateginiame teritorijų planavimo dokumente, nustatančiame erdvinio vystymo kryptis ir funkcinius prioritetus iki 2030 metų, uostas čia nenumatytas, o vidaus vandens transporto plėtra siejama su Jurbarku.
„Tiek Lietuvos bendrajame plane, tiek dabar galiojančiame Panemunių regioninio parko tvarkymo plane ši teritorija siejama su rekreacijos ir turizmo plėtra, o ne su intensyvia pramonine veikla. Numatytos tik galimybės mažųjų laivelių prieplaukai (buvusio karjero teritorijoje), orientuotai į vandens turizmą Nemunu“, – tikina ministerija.
Pasak jos, teritorijoje taip pat galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios riboja intensyvią statybą ir veiklą, galinčią keisti kraštovaizdį. Be to, didesnio uosto infrastruktūra keltų papildomų aplinkosaugos iššūkių.
Anot ministerijos, projekto vystymui turėtų būti atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas.
Kaip rašė BNS, Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad gyvybinga ir aktyvi upinė laivyba galėtų svariai stiprinti valstybės logistikos sistemą.
Šakių savivaldybė anksčiau įsipareigojo inicijuoti teritorijai svarbių dokumentų rengimą ar jų korekcijas, taip pat sutarė bendradarbiauti su uosto direkcija rengiant Gelgaudiškio uosto išvystymo koncepciją.
Savivaldybė jau atlieka kai kuriuos projekto parengiamuosius darbus: atlikti topografiniai ir batimetriniai matavimai, parengti galimos uosto krantinės projektiniai pasiūlymai, bendraujama su centrinės valdžios institucijomis.
Gelgaudiškio uostelio istorija siekia 1973 metus, kai buvo įrengta nedidelė krovininė prieplauka, kuri taip ir nebuvo išplėtota iki visaverčio upinio krovinio uosto. Pastaraisiais metais šiame uostelyje švartuojami nedideli pramoginiai laivai.
Numatoma, kad išvysčius Gelgaudiškio uostą galėtų būti įrengta išorinė pramoginė prieplauka ir vidinis krovininis uostas dabartiniame žvyro karjere.
