Ypač aštriai SGD terminalo projektą kritikuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas, koncerno „Icor“ vadovas Andrius Janukonis. Šis verslininkas viešojoje erdvėje itin aktyviai ėmė reikštis po to, kai teisėsauga ėmė tirti, ar su koncernu „Icor“ susijusios įmonės nesiėmė machinacijų ir dirbtinai nedidino šilumos kainos.
A.Janukonis gąsdina
A.Janukonio nuomone, SGD terminalas žlugdys biokuro plėtrą ir tai reikš viena – kosmines šildymo kainas.
„Mes matome, kad visos Vyriausybės visos pastangos yra nukreiptos į elektros ir dujų ūkį. O šių sektorių problemos yra ne tokios aktualios ir skausmingos Lietuvai, kaip šiluma, už kurią Lietuvos gyventojai sumoka 2,5 mlrd. Lt per metus“, – „15min“ sakė A.Janukonis.
A.Janukonio nuomone, SGD terminalas žlugdys biokuro plėtrą ir tai reikš viena – kosmines šildymo kainas.
Jis teigė, kad investicija į SGD terminalą pririš Lietuvos šilumos ūkį prie dujų vamzdžio. „Kadangi dabar dedami pinigai į terminalą, tai valdžia norės, kad tos dujos iš terminalo ir būtų vartojamos. Tai reiškia, kad šilumos ūkio perėjimas į biokurą bus apsunkintas“, – tikina A.Janukonis.
Koncerno „Icor“ vadovas, agituodamas už biokurą, turi ne tik visuomeninių, bet ir asmeninių interesų. Jis yra bendrovių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ valdybų narys. Šios su koncernu „Icor“ glaudžiai susijusios šilumos ūkio bendrovės siekia nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų pereiti prie vietinio biokuro, kurį perka iš didžiausią rinkos dalį užimančios kitos „Icor“ įmonės „Bionovus“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viešai įspėjusi apie besiformuojančio biokuro gamybos ir naudojimo monopolio keliamą grėsmę.
Sėkmė garantuota
A.Janukonio žodžiuose tiesos yra – valstybė, siekdama, kad didelė investicija atsipirktų, numatė saugiklius, kad SGD terminalas būtų bent jau minimaliai naudingas.
SGD terminalo įstatyme numatyta, kad gamtinių dujų importuotojai 25 proc. reikalingų dujų privalės pirkti iš terminalo ir tiek pat – iš „Gazprom“. Taigi, dujų rinkos kūrime bus priverstos dalyvauti „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Achema“, Kauno termofikacijos elektrinė, „Haupas“.
Įvesdama 25 proc. taisyklę valdžia garantavo, kad SGD terminalas bus bent minimaliai naudingas. Verslo plane numatoma, kad minimali metinė terminalo nauda turėtų būti 180 mln. Lt. Kad tiek būtų uždirbta, terminalas per metus turi dujinti 0,7 mlrd. kub. m dujų. Gamtinių dujų importuotojai kaip tik ir yra įpareigoti nupirkti panašų gamtinių dujų kiekį: pernai Lietuva importavo 3,4 mlrd. kub. m dujų, taigi, pagal 25 proc. taisyklę, iš terminalo, kaip ir iš „Gazprom“, gamtinių dujų importuotojai turės pirkti apytiksliai po 0,8 mlrd. kub. m dujų.
Tiesa, gamtinių dujų importuotojai galės nepaisyti 25 proc. taisyklės, jei parduodamų dujų kaina viršys Vyriausybės nustatytą viršutinę ribą. Taisyklės gali būti atsisakyta, kai tiekėjai „įpras dirbti su SGD terminalo teikiamomis galimybėmis ir išsivystys gamtinių dujų rinka“.
Daugiausia dujų iš SGD terminalo turės nupirkti „Achema“ ir „Lietuvos dujos“, kurios 2011 metais importavo po maždaug 1,3 mlrd. kubinių metrų.
Kodėl prireikė nustatyti privalomąjį 25 proc. dujų kiekį, kurį importuotojai turės pirkti iš terminalo? Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, jog taip bandoma išvengti „Gazprom“ pančių. „Gazprom“ labai radikalia forma siekia, kad su juo pasirašytume sutartis, numatančias 100 proc. dujų pirkti iš Rusijos. Tai 25 proc. nuostata yra įrašyta tam, kad būtų įgyvendinti laisvosios rinkos principai“, – yra sakęs energetikos ministras.
Dujų reikės mažiau
Nepaisant dujų terminalo, dujų poreikis Lietuvoje mažės – toks yra valstybės įsipareigojimas Europos Sąjungai. Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio, 2020 metais Lietuva net 20 proc. energijos turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kita Lietuvos užduotis – penktadaliu iki 2020 metų sumažinti energijos poreikį.
Nepaisant dujų terminalo, dujų poreikis Lietuvoje mažės – toks yra valstybės įsipareigojimas Europos Sąjungai.
„Akivaizdu, kad dabar didžioji dalis energijos yra pagaminama iš dujų ir dalį jos turės pakeisti atsinaujinanti energetika“, – savaitraščiui sakė D.Janulionis.
Didžiausi Lietuvoje dujų vartotojai – šilumos ūkiai. D.Janulionio teigimu, šildymui kasmet reikia apie 700 mln. kubinių metrų dujų – tai maždaug penktadalis visų į Lietuvą importuojamų dujų. Jei Lietuva tesės savo įžadus ES, 2020 metais šilumos ūkiai suvartos apie 300 mln. kubinių metrų dujų.
Didieji Lietuvos šilumos ūkiai jau rengiasi atsisakyti dujų. Klaipėdoje biokuro jėgainė jau statoma, Vilniuje ir Kaune – kol kas dar ne, bet jau planuojama statyti.
Ar tai reiškia, kad nebus kam pirkti dujų iš SGD terminalo? Ekspertai purto galvas. Be „Achemos“, daugiausia rusiškų dujų į Lietuvą importuoja „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, kurių pagrindinis klientas – valstybinė „Lietuvos elektrinė“. Iš „Lietuvos dujų“ pernai ši bendrovė pirko apie 250 mln. kub. m dujų, iš „Dujotekanos“ – 120 mln. kub. m dujų.
Pridėjus dujas, kurių visada reikės buitiniams vartotojams, bei „Achemos“ indėlį, minimalus reikalavimas SGD terminalo atsiperkamumui – 0,7 mlrd. kub. m gamtinių dujų per metus – bus nesunkiai įvykdomas.
Tačiau A.Janukonis vis tiek įsitikinęs, kad rinka Lietuvoje yra per ankšta dviejų kuro rūšių – biokuro ir gamtinių dujų – konkurencijai.
„Arba yra renkamasi atsisakyti dujų, arba pasilikti prie jų. Investicija į terminalą akivaizdžiai suponuoja pasilikimą prie dujų“, – įsitikinęs A.Janukonis.
Drauge su A.Janukoniu „Icor“ pirmtaką koncerną „Rubikon“ kūręs, bet vėliau iš jo pasitraukęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas nemano, kad SDG terminalas stabdys biokuro plėtrą. „Mes manome, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvoje jau seniai turėjo būti. Tai yra žingsnis, kuris stabdytų dujų kainų iš Rytų augimą. Kitaip tariant, dujų kaina būtų rinkos kaina, o ne politinė kaina, kaip mokame dabar“, – savaitraščiui „15min“ sakė jis.
R.Lapinskas mano, kad šilumą ir elektrą gaminančios įmonės ir toliau naudos rusiškas dujas, o ne masiškai pereis prie biokuro. Tačiau jo tokia perspektyva negąsdina, nes lietuvišką biokurą galima pelningai parduoti kitoms šalims.
Laisvosios rinkos iliuzija
Rinkos reguliavimas Lietuvoje yra įprastas. Pavyzdžiui, jeigu rinkoje vieno žaidėjo dalis yra didesnė nei 40 proc., jis stebimas ir jam yra taikomi apribojimai. Todėl ir 25 proc. taisyklė, kalbant apie SGD terminalą, D.Janulionio teigimu, yra suprantama.
„Tai daroma konstruktyviai, siekiant paskatinti konkurenciją rinkoje. Kuriamos išskirtinės sąlygos, kad rinka pradėtų veikti“, – sakė VKEKK pirmininko pavaduotojas.
Garsiausiai Lietuvoje girdimas laisvosios rinkos balsas – Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – prieš tokį ribojimą šiaušiasi. LLRI mano, kad 25 proc. taisyklė prasilenkia net su pagrindiniu šalies įstatymu.
„Įpareigojimas kertasi su Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia įstatymu monopolizuoti rinką. Šiuo atveju nėra svarbu, kad įpareigojimas siekia 25 proc. (o ne 100 proc.). Daug svarbiau yra tai, kad vieniems ūkio subjektams yra sukuriamas įpareigojimas pirkti nustatytą produktų kiekį iš kito ūkio subjekto“, – savo poziciją įrodinėja LLRI ekspertai.
Tuo metu SGD terminalo strategai aiškina, kad toks apribojimas įvestas kaip tik dėl to, kad monopolija būtų sugriauta.
„Numatyta 25 proc. taisyklė turi užkirsti kelią dabartiniam monopolistui sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais, taip ilgam laikui atidedant dujų rinkos įvedimą šalyje“, – rašoma SGD terminalo verslo plane.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad net ir pradėjus Lietuvoje veikti SGD terminalui, dujų rinka netaps laisva, ji bus oligopolinė (kai rinką dalijasi keli žaidėjai). Jo teigimu, svarbu neapsimesti, kad rinka taps laisva, priešingu atveju manipuliacijų dujų kaina gali būti dar daugiau.
„Situacija susidarė nepaprasta. Geriausiu atveju bus tik oligopolinė rinka. Galima žaisti laisva rinka, bet tokia rinka, esant keliems tiekėjams, dažnai išsikreipia ir rezultatas būna blogesnis. Todėl geriau pripažinti, kad rinka nėra laisva ir taikyti vienus ar kitus reguliavimus“, – savaitraščiui sakė ekonomistas.
Ž.Maurico teigimu, Lietuvos dujų rinkoje šiuo metu yra susiklosčiusi klasikinė situacija, kai monopolininkas gali trukdyti į rinką ateiti naujam žaidėjui, pavyzdžiui, dirbtinai mažindamas kainą. Todėl 25 proc. taisyklės įvedimas esąs logiškas ir pateisinamas.
Latvijos koziris
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Vaclovas Miškinis abejoja, ar SGD terminalas sugebėtų veikti neįvedus 25 proc. taisyklės, nes dabar vienintelis dujų Lietuvai tiekėjas „Gazprom“ galėtų jį sužlugdyti dempinguodamas kainas.
Gamtinių dujų rinka ateityje, jo teigimu, priklausys nuo dviejų pagrindinių faktorių – „Gazprom“ elgsenos ir dujų, tiekiamų per SGD terminalą, kainos.
„Be to ribojimo būtų sudėtinga panaudoti ketvirtadalį terminalo pajėgumų. „Gazprom“ savo pajėgumus panaudotų savo naudai priklausomai nuo to, už kokią kainą Lietuva gautų dujų per SGD terminalą, ir siektų, kad Lietuvos dujų rinkoje užimti didžiąją dalį arba beveik visą rinką“, – „15min“ sakė V.Miškinis.
Gamtinių dujų rinka ateityje, jo teigimu, priklausys nuo dviejų pagrindinių faktorių – „Gazprom“ elgsenos ir dujų, tiekiamų per SGD terminalą, kainos. Energetiko teigimu, Lietuvai yra svarbu bendradarbiauti su Latvija: „Terminalas galėtų labai sėkmingai konkuruoti rinkoje, ypač jeigu momentinės dujų kainos būtų pakankamai mažos ir būtų sudarytos galimybės kooperuojantis su Latvijos požemine dujų saugykla atsivežti dujas tada, kai jos pigios, o naudoti tada, kai jos brangios. Tokios yra teorinės galimybės rinkai suktis.“
