2026-07-31 05:52

Ar po dešimtmečio gyvensime kaip suomiai? Ekonomistai turi atsakymą

Goda Kirkilaitė
Verslo žurnalistė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius iškėlė ambicingą tikslą – iki 2035 metų Lietuva turėtų pasivyti Suomiją pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai mažino ekonominį atotrūkį nuo Vakarų Europos valstybių, tačiau ar šis tempas gali išlikti ir leisti per mažiau nei dešimtmetį pasiekti Suomijos lygį?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
google Sekite 15min Google
Lietuvos ekonomika
Lietuvos ekonomika / Shutterstock nuotr.

„Nuo 2019 iki 2022 metų pabaigos mūsų ekonomikos augimas buvo sparčiausias – bendrasis vidaus produktas užaugo 35 proc. Aišku, galima sakyti, kad dalį to augimo suvalgė infliacija, bet tai buvo vienas geriausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, gal net pats geriausias. Žiūrėdami į tą neilgą praeitį, norėtume tą patį atkartoti“, – 15min teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vidmantas Janulevičius
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vidmantas Janulevičius

Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, pirmiausia būtina sudaryti sąlygas verslui uždirbti ir investuoti, nes tik auganti ekonomika leis surinkti daugiau mokesčių bei skirti daugiau lėšų švietimui, socialinei apsaugai ir kitoms viešosioms reikmėms.

„Reikia netrukdyti verslui, o dirbti ranka rankon su valstybe ir politikais, nesiimant populistinių sprendimų. Pasiviję senąsias Europos Sąjungos valstybes, iš didesnės ekonomikos galėtume daugiau skirti ir švietimui, ir socialinėms reikmėms. Čia elementarus principas – pirmiausia uždirbkime, o tada padalykime. Arba sukurkime sąlygas daugiau uždirbti. Jeigu ekonomika trauksis, o mes dar labiau didinsime mokesčius, tikrai nenueisime į priekį.

Pažiūrėkite į Airiją. Kodėl jos fenomenas šiandien toks ryškus? Visi nemėgsta apie tai kalbėti, bet tai ir gamybinis, ir pramoninis fenomenas. Ten vieni mažiausių mokesčių, todėl ten ir investuojama daugiausia“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.

Lietuva jau sparčiai mažino atotrūkį

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą