Šis principas yra viena svarbiausių atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą garantijų. Jo esmė – asmuo neturi bijoti ginti savo teisių vien todėl, kad dėl pateikto skundo jo situacija gali tapti blogesnė. Jei taip būtų, pats procesas nebeatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
„Non reformatio in peius principas užtikrina, kad asmuo galėtų laisvai pasinaudoti teise apskųsti, jo nuomone, neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Vien dėl to, kad asmuo pateikė skundą, jo teisinė padėtis negali būti pabloginama“, – pažymi advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ teisininkas Domantas Velykis.
Šio principo privalu laikytis visose administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijose – pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame bei bylos atnaujinimo procese, taip pat bylą grąžinus nagrinėti iš naujo. Tačiau svarbu žinoti, kad draudimas bloginti asmens padėtį nėra absoliutus.
Pirmosios instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį tik tuo atveju, jei dėl to yra pateiktas nukentėjusiojo skundas. Apeliacinėje instancijoje tai galima padaryti tik tuomet, kai skundą yra pateikusi institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba nukentėjusysis.
Kitaip tariant, jeigu sprendimą apskundžia tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas negali vien dėl šio skundo paskirti griežtesnės nuobaudos ar kitaip pabloginti jo teisinės padėties. Tuo tarpu jei skundą pateikia ir nukentėjusysis ar institucija, teismas turi teisę priimti ir griežtesnį sprendimą – pavyzdžiui, paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą arba panaikinti švelnesnę sankciją.
Kaip vertinama, ar asmens padėtis buvo pabloginta?
Vertinant, ar buvo pažeistas non reformatio in peius principas, lyginama ne teorinė galimybė priimti kitokį sprendimą, o realūs priimti procesiniai sprendimai.
Analizuojama, ar naujasis sprendimas:
- labiau suvaržo asmens teises;
- nustato papildomas pareigas ar ribojimus;
- numato griežtesnę administracinę atsakomybę;
- paskiria griežtesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę;
- pripažįsta kaltu asmenį, kurio atžvilgiu byla buvo nutraukta;
- priteisia didesnį žalos atlyginimą ar kitaip pablogina jo teisinę padėtį.
Kaip pabrėžia D.Velykis, vien prielaidos, kad situacija galėjo būti blogesnė, nepakanka – principo pažeidimas turi būti nustatytas realiai, lyginant konkrečius priimtus sprendimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: padėtis buvo pabloginta net ir panaikinus vieną ribojimą
Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nagrinėjama byla, kurioje neblaiviam vairuotojui policija skyrė 800 eurų baudą, šešiems mėnesiams atėmė teisę vairuoti bei dvylikai mėnesių uždraudė vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Asmuo apskundė šį sprendimą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki trijų mėnesių ir panaikinti draudimą vairuoti automobilius be antialkoholinių variklio užraktų.
Apylinkės teismas draudimą panaikino, tačiau kartu pailgino teisės vairuoti atėmimo terminą nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Apygardos teismas šį sprendimą paliko galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byla buvo nagrinėjama tik pagal paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, todėl teismas neturėjo teisės jo padėties pabloginti. Nors viena administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta, teisės vairuoti atėmimo termino pailginimas iki dvylikos mėnesių faktiškai reiškė griežtesnį asmens teisių suvaržymą.
Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad buvo pažeistas non reformatio in peius principas, nustatė esminį proceso teisės pažeidimą ir panaikino tiek apylinkės, tiek apygardos teismų sprendimus.
„Ši nutartis dar kartą patvirtina, kad teisė apskųsti sprendimą negali tapti rizika sulaukti griežtesnių pasekmių. Tai viena svarbiausių procesinių garantijų, užtikrinančių asmens teisę į veiksmingą gynybą“, – apibendrina „Avocad“ teisininkas Domantas Velykis.
