Pagal naujas taisykles bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai privalės taikyti kur kas griežtesnes prevencines priemones. Jei jie to nepadarys, būtent jie bus atsakingi už vartotojų patirtus nuostolius. Paslaugų teikėjai turės tikrinti, ar gavėjo vardas atitinka sąskaitos numerį, o nustačius neatitikimus – blokuoti mokėjimą. Taip pat bus privalomas rizikos vertinimas ir griežtas kliento tapatybės patvirtinimas.
Svarbus pokytis – apsauga nuo vadinamojo apsimetėlių sukčiavimo. Jei vartotojas patikėjo sukčiaus žinutėmis ar skambučiu ir patvirtino mokėjimą, o apie incidentą pranešė policijai ir savo bankui, mokėjimo paslaugų teikėjas turės grąžinti visą sumą.
Internetinės platformos taip pat susidurs su atsakomybe: jei jos laiku nepašalins apie praneštą sukčiavimo turinį, turės kompensuoti nuostolius mokėjimo paslaugų teikėjams, grąžinusiems pinigus vartotojams.
Sveikina pokyčius
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sveikina pokyčius ir pabrėžia, kad sukčiavimo tempai auga greičiau nei reguliavimas.
„Sukčiavimo būdai tampa vis labiau sofistikuoti. Dirbtiniam intelektui progresuojant, sukčiavimo formos keičiasi. Dalis jų persikėlė į internetą ir socialinius tinklus, kurie iki šiol netaiko pakankamos prevencijos“, – sako jis.
Dirbtiniam intelektui progresuojant, sukčiavimo formos keičiasi. Dalis jų persikėlė į internetą ir socialinius tinklus, kurie iki šiol netaiko pakankamos prevencijos.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad įsigaliojus pokyčiams bankų atsakomybė bus susisieta su konkrečiomis prevencinėmis priemonėmis, griežtesne pervedimų stebėsena, gavėjo tikrinimais, įtartinų pavedimų blokavimu.
„Tai svarbus išplėtimas. Dažnai žmonės gauna laišką iš banko, nesuprasdami paspaudžia – atiduoda duomenimis. Pirmą kartą bus nustatyta vieninga neautirozuoto mokėjimo apibrėžtis, tai naujas precedentas toje pačioje civilinėje teisėje“, – akcentavo europarlamentaras.
Politikas pabrėžia ne tik bankų, bet ir socialinių tinklų atsakomybės svarbą. Pasiekti, kad juos valdančios bendrovės prisiimtų platesnę atsakomybę už sukčiavimo mastus kol kas nepavyko. Visgi, anot V.Sinkevičiaus, žingsnis į priekį žengtas dėl socialinių tinkle atsakomybės skelbiant apgaulingus skelbimus, susijusius su finansiniais pasiūlymais, kviečiančiais investuoti ir užsidirbti.
„Europos Parlamento pozicija buvo griežta – jei žmogus apgautas skelbimo socialiniuose tinkluose, jų atstovai turi prisiimti atsakomybę. Taryba priešinosi, tačiau pavyko pasiekti bent dalinį progresą“, – teigė V.Sinkevičius.
Anot jo, svarbu keisti ir požiūrį į sukčiavimą. Šiandien dažnai auka lieka viena – su gėda, nors patyrė nusikalstamą veiką. 2024 m. sukčiai pasisavino apie 4 mlrd. eurų.
Skaidresni mokesčiai ir geresnė prieiga prie grynųjų
Naujasis reglamentas įpareigos prieš atliekant mokėjimą aiškiai nurodyti visus mokesčius, įskaitant valiutos konvertavimo ir grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų įkainius.
Grynųjų prieinamumas taip pat bus gerinamas. Mažmeninės parduotuvės galės išduoti grynuosius – nuo 100 iki 150 eurų – net jei klientas nieko neperka. Tai ypač svarbu kaimo vietovėms, kuriose mažėja bankomatų skaičius.
Sutarta sumažinti kliūtis atvirosios bankininkystės paslaugoms. Bankai nebegalės diskriminuoti licencijuotų mokėjimo paslaugų įstaigų, o vartotojai gaus specialų skydelį, kuriame galės valdyti suteiktas prieigos teises.
„Šis susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant atviresnės ir atsparesnės bendros mokėjimų rinkos. Europa turi išlikti konkurencinga sparčiai besivystančiame finansų sektoriuje“, – teigė direktyvą pristatęs pranešėjas, Danijos europarlamentaras Mortenas Lokkegaardas.
Europarlamentarai taip pat užtikrino, kad naudotojai turėtų galimybę susisiekti su žmogumi veikiančiu klientų aptarnavimu (ne tik su pokalbių robotais) ir kad viešieji ištekliai būtų skiriami žmonių švietimui apie sukčiavimo prevenciją.
Pokyčiai reikšmingi, bet poveikį įvertinti dar anksti
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė teigia, kad naujasis susitarimas – reikšmingas žingsnis nuo individualių valstybių iniciatyvų – vieningos reguliacinės praktikos link. Nuo šiol visa Europos Sąjunga turės bendrą šios srities reguliavimą, privalomą visoms šalims narėms.
„Šiuo metu analizuojame šių teisės aktų turinį. Apie konkretų jų poveikį galima būtų kalbėti kiek vėliau“, – sako ji.
Kalbėdama apie kovą su sukčiavimu, ji primena, kad Lietuvoje prevencijos veiksmingumas per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Lietuvoje veikiančios finansų bei kredito įstaigos ir iki šiol nuolat skyrė daug dėmesio klientų apsaugai.
„Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje pavyko sustabdyti arba susigrąžinti 74 % lėšų, kurias siekė pasisavinti sukčiai. Jas pavyko grąžinti klientams laiku sustabdžius operacijas arba tarpininkaujant grąžinimui iš gavėjų. Per trejus metus šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai – 2022-aisiais grąžintų lėšų dalis siekė 33 proc. „, – teigia E.Čipkutė.
Per tris šių metų ketvirčius klientams grąžinta 32,7 mln. eurų. Anot jos, tai – nuoseklių investicijų į prevencines sistemas rezultatas.
Reglamentą dar turi galutinai patvirtinti Parlamentas ir Taryba. Jei viskas vyks pagal planą, naujos taisyklės įsigalios kitų metų viduryje.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
