„Deutsche Bank“ prognozuoja, kad euras nusmuks iki dolerio dar šiemet, o jau 2017 metais už vieną eurą bus galima gauti vos 85 dolerio centus.
Smunkanti valiuta kelia didelį susirūpinimą ir skamba kaip blogas dalykas. Pastaraisiais metais, kai euras pigo, valiutos smukimas buvo investuotojų baimės simbolis. Tačiau dabar euras yra silpnas, tačiau Europos ekonomika – stipriausia nuo pat finansų krizės.
Silpnas euras yra naudingas ekonomikos augimui. Didelę dalį Europos BVP sudaro eksportas – daugiau nei ketvirtadalį. Tai beveik dvigubai daugiau nei JAV ir net daugiau nei Kinijoje, kuri yra priklausoma nuo eksporto.
Silpnesnis euras lemia, kad bet kokia euro zonoje pagaminta prekė užsienyje yra pigesnė: prancūziški ir itališki automobiliai, vokiečių technologija, airiški vaistai dabar bus pigesni, taigi jų užsienyje bus parduodama daugiau.
„Credit Suisse“ skaičiavimais, 10 proc. metinis valiutos smukimas padėtų BVP padidinti 0,7 proc. Tokį patį poveikį turėtų 35 proc. naftos kainų smukimas. Euras per pastaruosius metus jau smuko 13 proc.
Eurą žemyn stumia ir Europos centrinio banko (ECB) politika. Ji ir palūkanų normos liudija, kad investicijos eurais yra nepelningos. Palūkanų normos yra labai mažos, todėl mažiau tarptautinių investuotojų nori eurų, ir dėl to euras pinga.
Su doleriu – priešingai: palūkanų normos auga, JAV valiuta stiprėja ir todėl žmonės iš investicijų doleriais dabar laukia didesnės grąžos.
Prognozuojama, kad tai tęsis mažiausiai dvejus metus. JAV centrinis bankas nenorės keisti politikos krypties po to, kai pradėjo didinti palūkanų normas, o ECB kiekybinio skatinimo programą tęs mažiausiai iki 2016 metų rugsėjo. Taigi euras gali smukti ir toliau.
