Sekite 15min Google
Lietuvos banko atlikta samdomojo darbo analizė rodo, kad nuo 2010 iki 2024 m. užimtumo augimą daugiausia lėmė užsienio piliečių įsitraukimas, o Lietuvos piliečių užimamų darbo vietų skaičius iš esmės nesikeitė. 2024 m. ne ES šalių piliečiai užėmė 46 proc. transporto ir saugojimo bei apie 16 proc. statybos sektoriaus darbo vietų. Kai kurioms Lietuvos ekonomikos sritims užsienio darbuotojai jau tapo itin svarbūs.
Tai paaiškina, kodėl verslas prašo didinti įdarbinimo kvotas. Tačiau kartu svarbu kelti platesnį klausimą: ar sudarome pakankamai galimybių įmonėms augti didinant darbo našumą? Papildomų darbuotojų pritraukimas padeda patenkinti dabartinius poreikius, o investicijos į technologijas ir žmonių gebėjimus leidžia daugiau sukurti su turimais ištekliais. Abi kryptys turėtų būti nuoseklios ekonominės politikos dalis.
Konkurencingumą lemia ne tik darbuotojų skaičius
Įmonių pasirinkimai priklauso nuo sąnaudų, rizikos ir investicijų atsipirkimo. Jeigu papildomus darbuotojus pasamdyti paprasčiau ir pigiau nei įdiegti našesnę įrangą ar pertvarkyti darbo procesus, įmonės gali būti linkusios investicijas atidėti. Todėl sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą svarbu kartu mažinti kliūtis technologinėms investicijoms. Jos turi būti įmonėms realiai prieinamas sprendimas.
Darbo našumo atotrūkis rodo, kodėl tai svarbu. Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. per dirbtą valandą sukuriamas BVP, įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje siekė 70,6 proc. ES vidurkio. Norint artėti prie našesnių ekonomikų, reikia didinti per darbo valandą sukuriamą vertę. Tam svarbios investicijos į įrangą, skaitmeninius sprendimus, darbo organizavimą ir darbuotojų kompetencijas.
Technologijų naudojimo srityje Lietuva turi ir stipriųjų pusių. Lietuvos banko pateiktais duomenimis, 2025 m. bent vieną dirbtinio intelekto technologiją naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų, o ES vidurkis siekė 20 proc. Vis dėlto technologijos naudojimo paplitimas dar neparodo poveikio našumui. Tam svarbu, kaip technologija įtraukiama į darbo procesus ir ar darbuotojai išmoksta ja naudotis.
Technologijų galimybės skirtinguose sektoriuose nevienodos. Sandėliavime, gamyboje ar administraciniame darbe automatizacija gali padėti atlikti daugiau su turimais darbuotojais. Slaugoje ar statybose ji taip pat gali palengvinti dalį užduočių, tačiau žmogaus darbo poreikis išlieka. Todėl vertinti reikėtų konkrečias užduotis: kur jas galima automatizuoti, o kur būtini papildomi darbuotojai.
Darbo migracija ir technologinės investicijos gali viena kitą papildyti. Naujai įrangai diegti ir prižiūrėti taip pat reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurių galima pritraukti ir iš užsienio. Svarbu, kad galimybė plėsti darbuotojų skaičių neužgožtų pastangų geriau organizuoti darbą ir didinti jo našumą.
Kokias paskatas verslui kuria valstybė?
Valstybė negali už verslininkus priimti investicinių sprendimų, tačiau gali gerinti sąlygas jiems įgyvendinti. Todėl darbo migracijos politiką reikėtų derinti su lengviau prieinamu finansavimu našesnei įrangai ir skaitmeniniams sprendimams diegti. Mažesnėms įmonėms būtų naudinga ir pagalba įvertinant, kurios investicijos jų veikloje galėtų duoti didžiausią naudą.
Ne mažiau svarbu sudaryti galimybes darbuotojams įgyti naujų kompetencijų. Parama technologijoms turėtų apimti ir mokymą bei darbo procesų pertvarkymą. Jos sėkmę reikėtų vertinti pagal rezultatus: ar su turimais ištekliais sukuriama daugiau vertės, gerėja kokybė, trumpėja darbų atlikimo laikas. Vien įrangos įsigijimas dar neparodo, ar investicija pasiteisino.
Taigi sprendžiant šiandieninį darbuotojų trūkumą verta kartu klausti, kokį verslo augimą skatiname ateičiai. Darbo migracijos sprendimus turėtų lydėti konkrečios galimybės įmonėms investuoti ir darbuotojams tobulėti. Lietuvos verslo konkurencingumas priklausys ir nuo to, kiek darbuotojų turėsime, ir nuo to, kokias sąlygas našiau dirbti jiems sudarysime.
