Ministras komiteto nariams pateikė informaciją apie atominės elektrinės statybos pajėgumų sąnaudas, jų padengimo šaltinius, Lietuvos bei strateginių investuotojų numatomus finansinius įsipareigojimus. A. Sekmokas informavo, kad per visą būsimos elektrinės veiklos laikotarpį – nuo 2011 metų iki 2050 metų – šalies biudžetas gaus 5 mlrd. litų pajamų, bendrasis vidaus produktas išaugs 27 mlrd. litų, o užsienio investicijų ketinama sulaukti apie 11 mlrd. litų.
A.Sekmokas teigė, kad svarbiausi tikslai ruošiantis VAE statyboms yra projekto konkurencingumas ir tai, kad investicijos į jį atsipirktų. Ministro teigimu, AE projektui nebus leidžiama brangti daugiau, nei yra numatyta jo maksimali vertė, tai yra jo kaina negali būti didesnė 17 mlrd. Lt.
Tačiau A.Sekmokas negalėjo pasakyti, iš kur būsimoji elektrinė ims branduolinį kurą, kurio gamyboje Rusijai tenka net 75 procentai pasaulio rinkos.
„Išlaidos elektrinės statybai bus tokios didelės, jog jau dabar yra aišku, kad be Latvijos ir Estijos dalyvavimo atominė elektrinė pasmerkta būti nuostolinga – ji Lietuvai neatsipirks niekada“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
Todėl, jo teigimu, atominės elektrinės statybos projektą pirmiausia turi parafuoti Latvija ir Estija.
Beje, ministras neatsakė, kodėl 2009 m. iš projekto pasitraukė kompanija „Kepco“. „Ar nebus taip, kad dėl akivaizdaus projektinių darbų vilkinimo pasitrauks ir japonai?“ – klausė D. Budrys.
Neaiškus ir pačios „Hitachi“ koncesijos klausimas: kokia dalimi projekte dalyvaus japonai bei kitos šalys?
Iš esmės kalbant, toliau yra pučiama migla – viskas sprendžiama po kilimu Vyriausybėje bei Energetikos ministerijoje, – sakė D. Budrys.
Taip pat ministras neturi būsimoje atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos kainos apskaičiavimų, tačiau teigiama, jog pagal „Hitachi“ modelį ji turėtų būti tarp 7 ir 10 centų už kilovatvalandę, t.y. paklaida beveik trečdalis kainos. Kas bus, jeigu elektros energijos pardavimo rinkoje konkuruojančios Rusija ir Baltarusija sumažins kainas – neaišku. Dabar Lietuva importuoja 60 proc. suvartojamos elektros energijos. „Be to, vengiama įpareigoti japonus, kad elektros energijos kaina neviršytų bent tų 10 centų“, – stebėjosi D. Budrys.
Seimo nariams liko neaišku, kodėl bus statomas tik vienas reaktorius, be rezervinio. Tokio tipo – trečios kartos – reaktorių pasaulyje vos keletas, bet jie ne pavieniai, o po du arba yra šalia veikiančio kito tipo reaktoriaus. Naujausi reaktoriai yra jau penktos kartos.
„Iš esmės kalbant, toliau yra pučiama migla – viskas sprendžiama „po kilimu“ Vyriausybėje bei Energetikos ministerijoje, – sakė D. Budrys. – Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas neturiu informacijos apie derybų eigą bei menamų statybų procesą.“
Įspūdis, kad Vyriausybė „pučia miglą“ yra ir dėl to, jog vis neparengiama Nacionalinė energetikos strategija. Ministro A. Sekmoko teigimu, ji bus pateikta Seimui kartu su „esminiais projektais“, nors jau vakar Seime užregistruotas Energijos išteklių įstatymo projektas. „Vadinasi, šis įstatymas – neesminis? – stebėjosi D. Budrys. – Bet juk šiuo įstatymu siekiama nustatyti naujai formuojamos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės, trumpiau tariant – energijos išteklių biržos organizavimo – teisinius pagrindus! Ką ministras nori apgauti?“
Ministrui anksčiau laiko išėjus iš posėdžio, liko nediskutuoti tokie klausimai, kaip šilumos ūkio sektoriaus plėtros ir kainų perspektyvų, taip pat suskystintų dujų terminalo pajėgumų, statybos kaštų, nuosavybės perspektyvų bei svarbiausia – dujų kainos klausimai, liko nepaliesti ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros klausimai.
Todėl Ekonomikos komiteto pirmininkas paskelbė svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, kuris planuojamas kitą trečiadienį, kovo 28 dieną.
