Sekite 15min Google„Kūnas ilsisi – idėjos dirba“, – skelbia iškaba ant moderniai įrengtos pirties patalpos. Tas pats užrašas informuoja, kad tai – „termodinamikos laboratorija“, o dokumentuose šmėžuoja dar kita versija – „karšto masažo patalpa“. Taip Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) pavadinęs pirtį, įrengtą universitetui priklausančio pastato rūsyje.
Šis pastatas – vienas iš dviejų vadinamųjų „laboratorijų korpusų“, baigiamų rekonstruoti Juodkrantėje.
Didžiąja dalimi už valstybės biudžeto lėšas – beveik 1,8 mln. eurų – skirtų mokslo infrastruktūrai gerinti, Vilnius Tech universitetas pastaraisiais metais atnaujino du nedidelius dar iš sovietmečio laikų paveldėtus pastatus ypatingoje vietoje Kuršių nerijoje – nuo jūros juos skiria tik apsauginė kopa.
15min išsiaiškino, kad pirmiausia šios laboratorijos Juodkrantėje pradėtos naudoti ne mokslui, o poilsiui. O ilsėtis čia pirmieji suskubo už projektą buvę atsakingi VGTU vadovybės atstovai.
„Pastatai netgi sumažėjo“
Du nedidukai mediniai pastatai, adresu Žaliasis kelias 6, anksčiau buvo vadinami hidrofizikos laboratorija – praktikų bazėmis. Universitetas nurodo, kad anksčiau šie pastatai turėjo dvigubą paskirtį – tiek mokslinę, tiek poilsio. Esą čia buvo atliekami moksliniai tyrimai, vykdavo studentų praktikos, o vasaros sezono metu nameliai būdavę išnuomojami universiteto darbuotojų poilsiui.
Po rekonstrukcijos vaizdas pasikeitė neatpažįstamai – suvargusių medinukų vietoje išdygo ir tūriu, ir plotu dvigubai-trigubai didesni dviejų aukštų šiuolaikiniai pastatai su mansardomis bei terasomis.
Universiteto vadovo teigimu, jie projektuoti geriausių Lietuvos architektų.
„Nieko, visiškai neišsiplėtė. Tas pats prie to pačio, kaip buvo. (...) Dabar mažesnis, negu kad buvo“, – 15min tikino Vilnius Tech rektorius Romualdas Kliukas. Dokumentai rodo ką kita – iki rekonstrukcijos universiteto pajūrio abiejų pastatų plotas siekė apie 160 kv. metrų, o šiuo metu – daugiau nei 400 kv. metrų.
Poilsiautojai „laboratorijose“
Dar liepos pabaigoje čia stovėjo statybininkų vagonėlis, zujo darbininkai, o ant tvoros buvo iškabintas informacinis stendas, kuris ir patraukė 15min skaitytojo dėmesį.
Jame nurodyta, kad rekonstruojami pastatai – mokslo paskirties laboratorijos. Tačiau tikrovėje matomas vaizdas rėžė akį labiau primindamas poilsio namus – pušynėlyje šalia kopų įkurdintos laboratorijos suskirstytos mažomis patalpomis su atskirais įėjimais, šalia jų ant terasų sustatyti lauko baldai.
Rugpjūtį ne kartą šį mokslo lopšį aplankę ir stebėję 15min žurnalistai išvydo dar gyvesnį vaizdą – pajūrio „laboratorijose“ ilsėjosi šeimos su vaikais, teritorijoje esanti automobilių aikštelė buvo pilna. Dviračiai, džiaustomi rankšluosčiai, kepsninės lauke buvo gana akivaizdūs čia vykstančių atostogų atributai.
Tačiau aptikti nors menkiausių mokslinės veiklos ženklų stebint šią aplinką niekaip nepavyko.
„Pirties nėra“
Universitetas tik po kelių primygtinių prašymų sutiko 15min žurnalistus įsileisti į mokslo pastatus pajūryje. Čia, be kita ko, ir išvydome „termodinamine laboratorija“ pavadintą pirtį. Viešųjų pirkimų portale nesunkiai randami ir šios universiteto pirties įrengimo, kainavusio beveik 30 tūkst. eurų, pirkimo dokumentai.
Nors prieš tai universiteto Kapitalinės statybos direkcijos vadovas Laimas Daniūnas, buvęs atsakingas už rekonstrukcijos darbų priežiūrą, žurnalistams tikino: „Ne, pirties nėra“.
Universiteto atstovai ne kartą teikė skirtingas ar su dokumentų informacija nesutampančias versijas žurnalistams. O klausimai apie poilsiaujančiuosius ir poilsio paskirtį akivaizdžiai trikdė atsakinguosius vadovus – tiek universiteto rektorius, tiek kancleris nesileido apie tai į kalbas, nutraukdami pokalbius.
15min apžiūrint pastatus Juodkrantėje niekas iš universiteto atstovų negalėjo tiksliai nurodyti, kokia ir kur mokslui skirta įranga bus įkurdinta šiuose mokslo pastatuose.
O viename universiteto pateiktame vidaus dokumente pastatai Juodkrantėje jau vadinami ne laboratorijomis, bet poilsio baze.
Todėl universiteto vadovams ir projekto autoriams uždavėme tą patį klausimą – kas iš tiesų yra Juodkrantėje po rekonstrukcijos – ar mokslo laboratorijos, ar poilsio bazė po mokslo priedanga?
„Žiūrėkim ne biurokratiškai“
„Juridiškai, vienareikšmiškai (mokslo laboratorija – red.). Ir, be abejo, tai yra šiuolaikinis sprendimas, supraskit. Nes kai aš dariau, pavyzdžiui, Gyvybės mokslo centrą, tai buvo akcentuojamos virtuvėlės, nes, sakė, mokslininkų geriausios mintys gimsta pokalbio metu prie kavos. Čia, žinot, kaip sako, žiūrėkim nebiurokratiškai“, – 15min sakė vienas Vilnius Tech laboratorijų pastatų Juodkrantėje projektuotojų žinomas šalies architektas ir universiteto profesorius Gintaras Čaikauskas.
Išsamesnių atsakymų apie mokslinę pastatų Juodkrantėje paskirtį jis nukreipė teirautis į patį universitetą.
Projekto dokumentuose vieno korpuso visos patalpos vadinamos laboratorijomis su virš jų įrengtais poilsio kambariais. Kitame korpuse suprojektuoti keli erdvūs susirinkimų kambariai.
Iš Neringos savivaldybės puslapyje viešai paskelbtų rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų dingęs priedas, kuriame turėjo būti aprašoma numatoma čia vystyti mokslinė veikla.
Spintose – patalai ir rankšluosčiai
Vietoje rugpjūtį lankęsi 15min žurnalistai buvo įleisti tik į vieną tokių laboratorijų, mat kitos buvo užimtos atostogaujančių universiteto darbuotojų.
Užėjus pro terasą ir atskirą įėjimą pirmajame „laboratorijos“ aukšte – nedidelis kambarys su įrengta virtuvėle, sofa, televizorium, kondicionierium, valgomuoju stalu su keliomis kėdėmis. Projekte tai vadinama laboratorija arba tyrimų erdve. Čia pat įrengtas tualetas bei dušas. O pakilus į mansardinį aukštą išvydome nedidelį darbo stalą, ir spintą su nulenkiama lova ir sofa. Pagal projektą – tai poilsio erdvė.
Keturviečiai butai – laboratorijos plotu nesiskiria nuo dviviečių, tačiau juose pirmajame aukšte įrengta papildoma spinta su atlenkiama dvigule lova.
Iš viso pastate – devynios tokios laboratorijos-butai.
Kitame „laboratoriniame korpuse“ įrengtos dvi susirinkimų erdvės, viena – taip pat su virtuve ir didžiuliu televizorium ant sienos. Antrojoje surikiuoti sėdmaišiai, nukreipti į didžiulį langą su vaizdu į kopas ir jūrą.
Atvėrę sienines spintas čia taip pat neradome mokslo įrangos užuominų – jos buvo užgrūstos patalynės komplektais ir rankšluosčiais.
Iš antrojo aukšto laiptais galima pakilti į stogo terasą, nuo kurios taip pat atsiveria įstabūs pajūrio reginiai. Šiuo metu ji tuščia.
Šiame pastate rūsyje įrengta ir jau minėta „termodinamikos laboratorija“ – pirtis, su priepirčiu persirengimui ir dušais šalia. Čia pat – ir nedidelė skalbimo patalpa. Nors pagal Viešųjų pirkimų portalo duomenis, universitetas jau samdo vietos įmonę skalbimo paslaugoms.
Patalpas 15min žurnalistams aprodžiusi universiteto teisininkė taip pat negalėjo atsakyti ir parodyti, kur yra numatytos vietos kokiai nors laboratorinei mokslinei įrangai.
„Gyvenamosios laboratorijos“
Universiteto atstovai tikina, kad pastatai Juodkrantėje suprojektuoti pagal šiuolaikišką vadinamųjų gyvenamųjų laboratorijų (angl. „Living-Lab“) modelį. Ir mokslinės veiklos esą čia tikrai užsikurs jau nuo šio rudens, galbūt nuo spalio.
„Vilnius Tech praktikų bazė Juodkrantėje buvo ką tik baigta rekonstruoti (universiteto eksploatuojama nuo maždaug 1980 m.), tačiau mokslinę ir laboratorinę įrangą planuojama montuoti vėlesniame etape. Vasaros sezono metu patalpos įveiklintos poilsiui, o prasidėjus praktikoms, studijų metu galės vykti ir praktikos, tyrimai“, – atsakyme 15min nurodė universiteto atstovė Aurelija Dermantė.
Universitetas vardija ir konkretų sąrašą mokslinių tyrimų, kurie galės būti atliekami Juodkrantės laboratorijose – radioaktyviosios taršos, oro bei Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens kokybės, mikrodumblių, biomasės bei kiti.
Atskirų laboratorinės įrangos pirkimų Juodkrantės mokslo bazei universitetas sako nevykdantis – įranga perkama bendrai skirtingiems padaliniams. Esą planuojama naudoti tiek jau turimą mobilią įrangą, tiek naujai įsigyjamus prietaisus įvairiems aplinkos, dirvožemio, saulės energetikos ir pakrančių tyrimams.
Tarp nurodytos įrangos – dronai, oro ir vandens kokybės jutikliai, termovizoriai, elektros tinklo analizatoriai, triukšmo matuokliai, mėginių paėmimo bei analizės rinkiniai, taip pat planuojama energijos kaupimo sistema.
„Tai visą laiką buvo mokslo laboratorija ir yra dabar numatyta. Įranga vėluoja, dabar bus penkios laboratorijos. (...) Aš manau, kad šiemet mes įveiklinsim spalio mėnesį viską“, – 15min teigė Vilnius Tech rektorius R.Kliukas.
Tačiau po kelių pakartotinų užklausų 15min nepavyko gauti duomenų iš universiteto apie konkrečios laboratorijoms skirtos ar, rektoriaus žodžiais, vėluojančios įrangos pirkimus, jų datas bei numerius.
Nors Viešųjų pirkimų portale greitai ir paprastai randami kiti – baldų, daugiausia lovų, spintų ir virtuvių, pirties įrengimo pirkimai.
Dar prieš projektuojant universitetas buvo suskaičiavęs, kad keturių padalinių laboratorijoms minimaliai reikia 72 kv. metrų. Po rekonstrukcijos uždarų patalpų plotas išaugo iki daugiau kaip 411 kv. metrų. Paklaustas, kaip šis plotas pasiskirsto tarp laboratorijų, darbo, techninių ir poilsio erdvių, universitetas konkretaus paskirstymo nepateikė.
„Visavertis mokslo ir studijų procesas neapsiriboja vien prietaisų patalpinimu“, – 15min teigė universiteto atstovė A.Dermantė.
„Kas pirmesnis, tas laimi“
Surinkti duomenys rodo, kad pirmiausia į rekonstruotas laboratorijas universitetas talpino ne prietaisus, o poilsiautojus.
Vilnius Tech universiteto rektorių R.Kliuką rugpjūčio pradžioje su klausimais užklupome per jo atostogas. Iš pradžių jis sutiko trumpai papasakoti apie būsimas mokslo veiklas Juodkrantėje, užsiminė ir apie tai, kad vasaros metu jose kelis mėnesius galės ilsėtis universiteto darbuotojai. Tačiau vos išgirdęs klausimą, ar šiuo metu jau poilsiaujama, rektorius nukreipė į viešųjų ryšių skyrių ir nutraukė pokalbį.
15min gavo liepos viduryje rektoriaus rašytą laišką universiteto bendruomenei. Jame R.Kliukas pranešė apie galimybę universiteto darbuotojams per vidinę sistemą rezervuotis poilsio kambarius Juodkrantėje.
„Šiuo metu, Darbo tarybos sprendimu, galioja paprastas ir akademinei bendruomenei puikiai suprantamas principas „kas pirmesnis, tas laimi“. Tai savotiškas greičio, strateginio mąstymo ir reakcijos testas, tačiau vis dėlto kviečiu bendruomenę pamąstyti ir apie galimus šios sistemos patobulinimus“, – laiške rašė rektorius R.Kliukas.
Atostogos – nepriduotuose pastatuose
Apie poilsio kambarių nuomos pradžią mokslo paskirties pastatuose rektorius paskelbė dar tuomet, kai rekonstrukcijos darbai Juodkrantėje nebuvo užbaigti. Darbų priėmimo-pridavimo aktas su taisytinų defektų sąrašu pasirašytas tik po savaitės nuo rezervacijos pradžios.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) 15min nurodė neturinti duomenų apie darbų užbaigimą Juodkrantės laboratorijų korpusuose:
„(...) Neužbaigus statinio ar jo dalies statybos nustatyta tvarka, rekonstruojamo pastato naujų dalių pradėti naudoti negalima. Informuojame, kad IS „Infostatyba“ nėra duomenų, kad pastato rekonstravimas būtų užbaigtas. Dėl to, ar šiam objektui yra įformintas atskiros statinio dalies statybos užbaigimas ar taikoma kita teisėta išimtis, VTPSI duomenų neturi.“
„Poilsio bazė“
Universiteto pateiktais duomenimis, iki rugpjūčio vidurio buvo atlikta 12 rezervacijų Juodkrantėje, sumokėta 6100 eurų. Rezervuotis poilsio patalpas – laboratorijas galima tik viename iš dviejų rekonstruotų pastatų. Kitas – su pirtimi rūsyje ir susirinkimų kambariais – kol kas stovi tuščias.
Universiteto darbuotojai gali rezervuotis kambarius poilsiui ne ilgesniam nei penkių dienų laikui.
„Universiteto Darbo tarybos sprendimu buvo patvirtinta poilsiui skirtų patalpų rezervacijos tvarka ir nustatyti įkainiai (dvivietis – 80 Eur, keturvietis – 110 Eur)“, – 15min teigė Vilnius Tech atstovė A.Dermantė.
Kaip įrodymą ji pateikė ir Darbo tarybos balandžio mėnesio posėdžio protokolą, kuriame Juodkrantės pastatai vadinami jau nebe laboratorijomis, o „poilsio baze“.
Universitetas vėliau atsakymuose 15min pripažino, kad darbuotojų mokamas poilsis projektavimo dokumentuose nebuvo numatytas. Ilsėtis Juodkrantės laboratorijose esą bus galima tik tuomet, kai nevyks mokslinė veikla, daugiausia vasarą.
Pirmesnis – artimas ratas
Vieni pirmųjų ilsėtis Juodkrantės laboratorijose suskubo su projektu tiesiogiai susiję VGTU atstovai: rekonstrukciją prižiūrėjęs universiteto Kapitalinės statybos direkcijos vadovas L.Daniūnas, universiteto kancleris Vaidotas Trinkūnas bei pastatus projektavęs VILNIUS TECH docentas Linas Naujokaitis. Beje, pastarojo privati bendrovė „Formatas A1“ beveik už 17 tūkst. eurų rengė ir šių pastatų interjero projektą.
„Čia buvo toks miksas, gali būti ir toks, ir anoks... ten buvo ir pabūta, ir kartu pažiūrėta tas rezultatas, “ – 15min sakė L.Naujokaitis, klausiamas, ar atostogavo, ar dirbo Juodkrantėje. Jis atsisakė nurodyti, ar sumokėjo už poilsį Juodkrantėje ir pasiūlė to teirautis universiteto.
Juodkrantėje besiilsintis užkluptas L.Daniūnas iš pradžių sakė atostogaujantis, bet bandė apsimesti nesąs VGTU darbuotojas. Vėliau išsisukinėjo, kad pajūrin buvo atvykęs ne ilsėtis, bet dirbti. Darbo reikalais esą nakvojo vieną naktį. O paklaustas, ar už ją sumokėjo, pasijuto nesaugiai:
„O, negaliu atsakyti, nes aš pradedu nerimauti dėl savo asmens ateities.“
„O, negaliu atsakyti, nes aš pradedu nerimauti dėl savo asmens ateities.“
Vėliau universitetas nurodė, kad tiek L.Daniūnas, tiek kiti poilsiautojai sumokėjo už poilsį. L.Daniūnas sumokėjo 450 eurų, t.y. ne už vieną, o maždaug už penkias nakvynes.
Per atostogų įkarštį prie Juodkrantės laboratorijų 15min fiksavo ir kanclerio V.Trinkūno automobilį, nors šis taip pat neigė ten atostogavęs. Vėliau universitetas patvirtino, kad V.Trinkūnas buvo pirmųjų poilsiautojų sąraše.
Institucijos ėmėsi tikrinti
Neringos savivaldybė 15min nurodė, kad kol statybos užbaigimo procedūros neatliktos, pati pastatų naudojimo netikrina ir ši priežiūra priskirta Statybų inspekcijai. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija savo ruožtu pažymėjo, kad statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą atlieka būtent savivaldybės.
Savivaldybė patvirtino, kad leidimas išduotas mokslo paskirties pastatams ir pabrėžė: „Atskiros poilsio ar trumpalaikio apgyvendinimo paskirties patalpos projekte nenumatytos.“ Projekte esą numatytos tik su tyrimų ir specialistų darbu susijusios poilsio zonos.
Neringos savivaldybė atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę – abiejų pastatų plotas bei tūris po rekonstrukcijos reikšmingai padidėjo. Jei pastato tūris išauga daugiau kaip 100 proc., jam taikomi naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.
Statybų inspekcija nurodė, kad po 15min kreipimosi pradėjo statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą, yra suplanavusi ir patikrinimą vietoje.
M.Dubnikovas: vadinkim daiktus savais vardais
VGTU teigia, kad poilsio, konferencijų, praktikų ir tyrimų bazės yra įprasta universitetų infrastruktūros dalis Lietuvoje ir užsienyje. Pasak universiteto, tokie objektai naudojami ne tik poilsiui, bet ir konferencijoms, seminarams bei praktikoms.
Klausimų dėl tokio turto poreikio ir naudojimo dar prieš dešimtmetį yra kėlusi Valstybės kontrolė. Auditoriai buvo nustatę neefektyviai naudojamų universitetų poilsio ir praktikos objektų bei abejojo, ar toks nekilnojamasis turtas tiesiogiai susijęs su universitetų pagrindine veikla.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo ruožtu nurodė neturinti visos informacijos apie universitetų valdomus NT objektus ir jų paskirtį. Ministerija nurodė analizuojanti tik pagal patikėjimo sutartis valdomą valstybės turtą, bet ne visą universitetams priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad viešasis sektorius apskritai valdo daugiau nekilnojamojo turto, nei jam būtina.
Anot jo, privačiose įmonėse patalpų poreikis mažinamas, dalis darbo perkeliama nuotoliu, tačiau viešajame sektoriuje infrastruktūra prie to prisitaiko lėčiau. „Mes išleidžiam pinigus, šildom orą, šaldom orą ir tai kainuoja mums daugiau“, – 15min sakė M.Dubnikovas.
Universitetai, jo vertinimu, nėra išimtis. Dalis turto gali būti išlaikoma dėl istoriškai susiklosčiusios praktikos, emocinio ryšio ar dėl to, kad objektai yra patraukliose vietose. Tačiau tokiu atveju kyla klausimas, ar lėšos naudojamos racionaliai.
„Vietoj to, kad lėšos būtų nukreiptos į tiesioginę veiklą – švietimą, jos yra nukreipiamos į patalpų išlaikymą ir jų renovavimą“, – teigia ekonomistas.
Pasak M.Dubnikovo, vien tai, kad universitetai ar kitos įstaigos valdo poilsio objektus, nėra savaime ydinga praktika. Tokių pavyzdžių yra ir Skandinavijoje, kur darbuotojams skirtos poilsio ar gyvenamosios patalpos gali būti naudojamos kaip motyvacinė priemonė.
Tačiau, ekonomisto teigimu, esminis skirtumas – jos taip ir vadinamos: „Jeigu tai yra patalpos, skirtos darbuotojų poilsiui, tai taip ir turėtų būti įvardinta.“
„Tai likę nuo sovietmečio – mes vis dar esame linkę apeiti taisykles, ir tai reiškia, kad vadiname daiktus ne savo vardais, bet naudojame kitaip“, – sakė M.Dubnikovas. Jo vertinimu, tuomet atsiranda ir papildomų klausimų: kas gali tokiomis patalpomis naudotis, kaip parenkami jų naudotojai ir ar vienodos galimybės suteikiamos visiems.
„Jeigu tai nėra poilsio patalpos, bet ten yra poilsiaujama, kokiu principu parenkama, kas gali poilsiauti ir kas negali?“ – klausia jis.
Ekonomistas abejoja ir tuo, ar universitetams būtina nuolat nuosavybėje laikyti infrastruktūrą, kurios reikia tik epizodiškai. Jo teigimu, dalį tokių poreikių galima patenkinti nuomojantis patalpas ar paslaugas konkrečiam laikotarpiui.
„Pats pirminis dalykas yra vadinti daiktus savo vardais,“ – apibendrino M.Dubnikovas.
Medijų rėmimo fondas 2026 metais tyrimų projektui „Tiesą sakant, mums rūpi tik tiesa“ skyrė 20 000 eurų dalinį finansavimą.
