„Lietuvis klientas nesiskiria nuo bet kokio kliento ar turisto pasaulyje. Jis yra labai racionalus, o kainos ir kokybės santykis yra vis dar pagrindinis aspektas. Baltijos kraštas garsėja kaip regionas, iš kurio išvyksta aukštos kokybės standarto norintys turistai. Visi žino, kad mes esame tikrai išrankūs, reiklūs ir žinome, kodėl mokėjome pinigus“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo E.Grašytė.
Planavimas tampa svarbiausia kelionės dalimi
Apie pasikeitusį požiūrį kalba ir „Inbank“ filialo Lietuvoje vadovas Vaidotas Rimeikis. Anot jo, per pastaruosius kelerius metus keičiasi pats kelionės planavimo procesas – vis daugiau dėmesio skiriama ne tik krypčiai, bet ir biudžetui.
„Per paskutinius penkerius metus pastebiu, kad žmonės vis labiau planuoja, ką pamatyti, kur nuvykti ir kaip susiplanuoti biudžetą. Tai rodo, kad mūsų finansiniai sprendimai būtent kelionėse iš esmės labai stipriai auga“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Anot V.Rimeikio, „Inbank“ duomenys apie gyventojų skolinimąsi kelionėms leidžia aiškiau matyti ir patį keliautojų portretą – nors keliauja įvairių pajamų žmonės, ryškėja didesnes pajamas gaunančių klientų segmentas, dažniau renkantis išsimokėjimo sprendimus.
„Didžioji dalis – vidutinių pajamų žmonės, bet aiškiai išsiskiria kategorija žmonių, kurie gauna aukštesnes pajamas. Mano prielaida būtų, kad čia yra tos didesnės, ilgesnės kelionės, kurioms verta susiplanuoti biudžetą, jį išskaidyti dalimis, kad po to nereikėtų planuoti, kaip sutaupyti“, – sako jis.
Tuo metu E.Grašytė pastebi, kad keičiasi ir tai, ko žmonės tikisi iš atostogų – poilsis vis dažniau derinamas su įvairiomis patirtimis.
„Klientas besikreipiantis į mus nori pasirinkti protingai, priimti protingą sprendimą, kad suma atitiktų lūkesčius. Yra daug prašymų – nuo kokybės iki vietovės, muziejų ar lankytinų vietų. Tai nėra tik „viskas įskaičiuota“ ir palmės, tai daugiau ir slidinėjimas, haikinimas ar kitos veiklos“, – pažymi „AirGuru“ vadovė.
Išmokėtos pensijų lėšos pakeitė vartojimą
Finansų sektoriuje šį pavasarį V.Rimeikis pastebėjo dar vieną tendenciją – padidėjusį vartojimą po antros pensijų pakopos išmokų. Anot jo, tai tiesiogiai paveikė ir tai, kaip žmonės finansuoja keliones.
„Manau, kad antra pakopa įnešė į rinką daugiau pinigų, tai skolinimas sumažėjo. Žmonės pradėjo leisti tiesiog savo santaupas arba atsiimtas santaupas iš antros pakopos, tai, jei kelionių skaičius toks pats, vietoj skolintų pinigų gyventojai daugiau leidžia santaupas“, – pažymi pašnekovas.
Šis pokytis, anot jo, buvo juntamas iš karto po išmokėjimų, kai vartojimas šoktelėjo itin staigiai.
„Paskutinę savaitę, kai nuo balandžio 10 dienos buvo išmokėti pinigai, mes pamatėme didžiulį pokytį, apyvartos tapo tiesiog didžiulės. Mums tai ypatingai jaučiasi ir todėl, nes žmonės nori grąžinti paskolas – kiek gaudavome per mėnesį, tiek praktiškai gauname dabar per dieną“, – sako jis.
E.Grašytė patvirtina, kad aktyvumas jaučiamas ir kelionių rinkoje, tačiau, jos teigimu, tai lemia ne viena priežastis.
„Matome svyravimų į teigiamą pusę, bet sunku daryti prielaidas, kad tai yra vienintelė priežastis. Kita priežastis yra Viduržemio jūros regiono atsidarymas ir su balandžiu mes pradedame naują sezoną, kai padaugėja skrydžių visoje Europoje į Viduržemio jūros pakrantę“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Didžiausia klaida – neįsivertinamos galimybės
Kalbėdamas apie tai, kiek lietuviai skiria atostogoms ir kaip jas finansuoja, V.Rimeikis sako, kad duomenys leidžia gana tiksliai apibrėžti tipinį keliautoją. Pasak jo, dažniausiai kalbama apie kelių tūkstančių eurų biudžetą.
„Vidutinis krepšelis yra apie du tūkstančiai eurų, o apie 70 proc. skolinasi moterys. Aukštesnių pajamų segmentas yra ryški dalis, taip pat didėja egzotinių kelionių pasirinkimai“, – pažymi jis.
Nors atostogos vis dažniau planuojamos iš anksto, V.Rimeikis atkreipia dėmesį, kad dažniausia klaida išlieka ta pati – žmonės neįvertina savo realių finansinių galimybių ir to, kokios išlaidos jų laukia po kelionės.
„Viena yra išskaidyti atostogas dalimis, bet reikia įsivertinti, kur biudžetas turės keliauti po atostogų – pavyzdžiui, vasaros pabaiga, nauji mokslo metai ar šildymo sezonas. Todėl savo finansus būtina planuoti atsakingai“, – sako V.Rimeikis.
