II pensijų kaupimo pakopoje gyventojų sukauptos lėšos dažnai laikomos svarbia finansinio saugumo dalimi senatvėje. Vis dėlto ne mažiau svarbus klausimas – kas nutinka toms lėšoms žmogui mirus? Aiškinomės, kada pensijos paveldimos, o kada – ne.
Kaip aiškina bankai, kol žmogus nesulaukia pensinio amžiaus ir nėra sudaręs pensijų išmokų sutarties, visa jo sukaupta suma laikoma asmeniniu turtu ir paveldima artimųjų.
„Tai reiškia, kad jei kaupiantis žmogus nesulaukė pensijos, jo sukaupta suma nedingsta – ji atitenka paveldėtojams“, – 15min sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Pasak eksperto, standartinio pensijų anuiteto atveju (kai anuiteto teikėjas įsipareigoja gyventojui mokėti fiksuotas išmokas visą jo likusį gyvenimą) lėšos nėra paveldimos. Tuo tarpu pasirinkus standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu (dar vadinamą paveldimu standartiniu pensijų anuitetu), mirties atveju paveldima priskaičiuotų, bet neišmokėtų iki 80 metų, išmokų suma.
"Galiausiai, paskutiniuoju – atidėtojo anuiteto atveju (kai pensijų anuitetas įsigyjamas tik už dalį pensijų fonde sukauptų lėšų, o likusias periodinėmis išmokomis išmoka pensijų bendrovė) – paveldimas yra tik pensijų bendrovės neišmokėto turto likutis“, – pabrėžė T.Gudaitis.
Kada dar lėšos nėra paveldimos?
Advokatas Audrius Bitinas atkreipia dėmesį, kad II pakopoje sukauptos pensijos lėšos ne visada automatiškai tampa sutuoktinio nuosavybe – svarbu, kada jos buvo sukauptos.
„Tai, kas buvo sukaupta iki santuokos, nėra laikoma bendrąja jungtine nuosavybe, todėl tokia dalis gali ir nebūti paveldima sutuoktinio. Mirties atveju teismas atskirai vertins, kiek lėšų sukaupta iki santuokos, ir kiek – po jos. Jeigu kaupimas pradėtas dar prieš santuoką, ta dalis nepriklausys sutuoktiniui“, – įžvalgomis dalijosi teisės ekspertas.
Kaip jau minėta, lėšos taip pat nėra paveldimos, jeigu žmogus, pasirinkdamas pensijų išmokų būdą, nusprendžia, kad pensija nebūtų paveldima.
„Tokiu atveju visa sukaupta suma atitenka pensijų anuitetų fondui, o paveldėtojai netenka teisės į šias lėšas. Bet tai labai reti atvejai – daugelis žmonių tikisi, kad likusios lėšos bus perduotos artimiesiems“, – paaiškino advokatas A.Bitinas.
Įžvelgia rizikų
Nuo 2026 m. iki 2027 m. rudens Vyriausybė nepatenkintiems II pensijų kaupimo pakopa leis išsiimti sukauptus pinigus. A.Bitinas įspėja, kad atsiėmus pinigus, kitas sutuoktinis gali likti nieko nepešęs.
„Dėl nuo kitų metų įsigaliosiančios pensijų reformos kyla daug neaiškumų. Žmogus galės atsiimti dalį sukauptų pensijų lėšų, tačiau gali nutikti taip, kad tai bus padaryta neinformavus sutuoktinio,“ – atkreipė dėmesį teisininkas.
Pasak jo, nors šios lėšos, kaip ir darbo užmokestis, yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, praktikoje tai gali būti sunkiai kontroliuojama.
„Vienas sutuoktinis gali tiesiog pasiimti pinigus ir daryti, ką nori – investuoti, išleisti ar net pasitraukti iš santykių. Pensijų fondai, prieš išsigryninat pinigus, turėtų paklausti kito sutuoktinio sutikimo. Bet, matyt, praktikoje to nebus daroma“, – įspėjo A.Bitinas.
„Jei sutuoktinis išsigrynina ir po mėnesio miršta, tada kitas sutuoktinis galėtų pareikšti reikalavimą, kad santuokos metu buvo išsigryninti pinigai, bet jais nepasidalinta, ir reikalauti pusę tos išgrynintos sumos grąžinti. Aišku, tai nėra milijonai ir super ženklios sumos, tad reikėtų rimtai įsivertinti, ar verta bylinėtis“, – patarė ekspertas.
