Kredito biurai veikia kaip tarpininkai tarp verslo ir gyventojų – jie renka informaciją apie finansinius įsipareigojimus, mokėjimų istoriją, skolas bei kitus su kreditingumu susijusius duomenis. Šiais duomenimis naudojasi bankai, lizingo bendrovės, telekomunikacijų įmonės ar kiti verslai, kurie prieš suteikdami paslaugą nori įsivertinti galimą riziką.
„Iš principo, kredito biuras yra specializuota įmonė, kuri surenka ir apdoroja su kreditingumu susijusią informaciją apie žmones ir įmones. Vėliau ši informacija yra suteikiama bankams ir kitoms įmonėms, kurios vertina jūsų mokumą, kad galėtų jums suteikti paslaugas. Šią funkciją Lietuvoje teikia vienas didžiausių kredito biurų „Creditinfo Lietuva“, kuris veikia beveik 30 metų“, – komentuoja M.Ramanauskas.
Kokią informaciją apie žmogų renka kredito biurai ir kas gali ją matyti
Į kredito biurus informacija patenka iš skirtingų įmonių: bankų, kitų finansinių intitucijų, telekomunikacijų bendrovių, draudimo įstaigų ar komunalinių paslaugų tiekėjų.
„Kai jūs sudarote sutartį su šiomis įmonėmis ir tuo atveju, jei nevykdote savo įsipareigojimų ar vėluojate juos vykdyti, jos įgyja teisę talpinti tokius duomenis apie jus kredito biurų sistemose. Tokių duomenų talpinimui į skolininkų sistemas jūsų sutikimas nereikalingas, nes tam yra teisinis pagrindas. Tačiau sužinoti informaciją apie skolas galite lengvai užėję į www.manocreditinfo.lt“, – paaiškina ekspertas.
Nemažai klausimų žmonėms kyla ir dėl privatumo – kas gali matyti jų finansinius duomenis? Laidoje pabrėžiama, kad vien smalsumo neužtenka. Įmonės gali tikrinti žmogaus duomenis tik tada, kai tam yra teisinis pagrindas, pavyzdžiui, kai žmogus kreipiasi dėl finansinės paslaugos. „Creditinfo“ užtikrina, kad tokios užklausos dėl asmens duomenų būtų teisėtos ir turėtų tinkamą teisinį pagrindą.
Jeigu kredito biurų visai nebūtų, įmonės informaciją apie klientus turėtų rinktis pačios, o iš to atsiranda dvi didžiulės problemos.
„Pirma – duomenų rinkimas yra sudėtingas, ilgas ir brangus procesas, kuris automatiškai didina kaštus įmonei. O šie kaštai, labai tikėtina, būtų perkelti vartotojams. Antra problema: jeigu informacija būtų kaupiama skirtingų įmonių, tikėtina, kad atsirastų duomenų nevientisumas ir nevienodumas, todėl gali būti priimti neteisingi kreditavimo sprendimai ar paskolų gavimo sąlygos. „Creditinfo“ dalyvavimas rinkoje užtikrina, kad visi rinkos dalyviai turi vienodą ir teisingą informaciją – tai padeda sumažinti kreditingumo rizikas tiek įmonėms, tiek žmonėms“, – teigia M.Ramanauskas.
Labai paplitęs, bet labai neteisingas mitas
Ekspertas laidoje paneigia ir vieną dažniausių mitų – kredito biurai patys nesprendžia, kam suteikti paskolą. Galutinį sprendimą visada priima konkreti finansų įstaiga ar bendrovė, vertindama žmogaus situaciją pagal savo taisykles ir rizikos politiką. Kredito biurai tik pateikia informaciją bei analitinius duomenis, tačiau nepasako bankui, ar paskolą suteikti.
„Creditinfo“ yra tik informacijos surinkėjas, apdorotojas ir tiekėjas“, – užtvirtina ekspertas.
Pokalbyje taip pat kalbama apie kredito istorijos svarbą kasdieniame gyvenime. Daugelis mano, kad kredito reitingas aktualus tik imant būsto paskolą, tačiau iš tiesų jis gali būti vertinamas ir norint įsigyti telefoną išsimokėtinai, sudaryti lizingo sutartį ar net kai kurių paslaugų sutartis. Dėl to specialistai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti savo kredito istoriją bei stebėti, ar nėra netikėtų įsiskolinimų.
Laidoje sudėtingi finansiniai terminai paaiškinami paprastai ir suprantamai – nuo kredito biurų veikimo principų iki to, kaip mūsų finansinis elgesys gali paveikti galimybes ateityje skolintis.
Kviečiame žiūrėti:
