Apgavikai šiais laikais visai suįžūlėjo. Su tuo susidūrė Loreta – ketvirtą dešimtį įpusėjusi vilnietė, nusprendusi parduoti prabangų namą sostinės Žvėryno rajone.
Moteris beveik niekur neskelbė apie parduodamą būstą – tik įdėjo skelbimą į vieną laikraštį, o jame paminėjo gatvę, kurioje stovi parduodamas namas. Nors jo numeris ir nebuvo nurodytas, nekilnojamojo turto (NT) „brokeriais“ pasivadinę asmenys netruko suuosti, kuris namas parduodamas, ir prasidėjo.
Apgavikas laukė prie namų
Vos paskelbus apie namo pardavimą, Loretą netruko užpulti įvairaus plauko tarpininkai. Jie teigė, kad turi klientų ir gali iš karto parduoti jos būstą. Vieni moteriai skambino laikraščio skelbime nurodytu telefono numeriu, kiti į pašto dėžutę mėtė savo paslaugų siūlymus, o vienas – pats drąsiausias, maždaug trisdešimties metų vyras moters tykojo prie jos namų.
Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jokių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti mažesnę paslaugos kainą
Loreta neįtarė nieko bloga, nes vyras jai pasirodė patikimas. Pamanė, kad jis – tikras NT specialistas: „Jis man pasirodė patikimas, sakė: žinau, kad jūs namą parduodate, tik pasirašom sutartį ir aš atvesiu penkis klientus. Kalbėjo įtaigiai.“
Dingo kaip į vandenį
Visi „brokeriai“ moteriai kalbėjo apie tą pačią sutartį, kurią pasirašius jie neva iškart atvestų pirkėjų. Tačiau prieš tai reikėjo už ją sumokėti. Taigi Loreta sutarė su vienu jų – tuo, kuris jos laukė prie namų. Pasirašė sutartį ir sumokėjo 500 Lt komisinį mokestį.
„Sutartis buvo standartinė, aš nieko įtartina neįžvelgiau. Tas vyras turėjo greitai grįžti su klientais, bet dingo kaip į vandenį – nei klientų, nei skambučių. Pradėjau domėtis, kas jis toks, ir supratau, kad tokio brokerio nėra. Bandžiau skambinti, bet telefonas buvo išjungtas“, – su nusivylimu paasakojo Loreta.
Moteris gailisi, kad brokeriu jai prisistačiusiu asmeniu nepasidomėjo prieš sumokėdama pinigus ir pasirašydama sutartį. Neprašė jo ir pažymėjimo. Loretai 500 Lt nėra tokia suma, dėl kurios kreiptųsi į policiją, tačiau faktas, kad ją apgavo, – nemalonus.
Galiausiai moteris nuėjo į tikrą NT agentūrą, kurioje jai padėjo parduoti namą, o susidūrimą su sukčiumi ji laiko gera pamoka.
Asociacijos bando kovoti
UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ direktorius Zigfridas Račkovskis NT srityje dirba nuo Nepriklausomybės atkūrimo, todėl tokie atvejai jo nestebina. Vyras, kartu su kitomis legaliai dirbančiomis NT įmonėmis, bandė ir tebebando kovoti su nelegaliais, vadinamais juodaisiais, brokeriais. Dar nuo 1994-ųjų kuriamos įvairios įmonių brokerių asociacijos, į kurias įtraukiamos tik legaliai NT srityje dirbančios įmonės, o kartais ir pavieniai ir asmenys.
 |
| Sukčių skelbimas |
„Esu liberalus: jeigu žmogus turi išsilavinimą, galimybę ir norą užsiimti tokiu verslu – niekas tam netrukdo, – teigia Z.Račkovskis. – Tačiau tai turi būti daroma civilizuotai: reikia turėti registruotą įmonę. O yra nemažai žmonių, dirbančių nelegaliai. Nes nenori mokėti mokesčių ir vengiama atsakomybės. Jie pasinaudoja informacija, už kurią kitos NT įmonės moka 33 proc. iš savo pajamų. Ta informacija būna paskelbta įmonių svetainėse. Brokeriai randa skelbimą, kur nurodytas parduodamas objektas, jo kaina, įdėta nuotrauka, pagal ją susiranda tą namą, jo savininką ir siūlo savo paslaugas.“
Vilioja mažesne paslaugų kaina
Z.Račkovskio teigimu, NT srityje viskas remiasi pasitikėjimu, nes investuojama šimtai tūkstančių, o kartais ir milijonai litų. Tokį turtą parduodantis asmuo nori bendrauti su patikimais asmenimis, tačiau ne visi pažįsta kokį gerą specialistą.
Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jokių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti mažesnę paslaugos kainą, t. y. mažesnį komisinį mokestį. Tai ir privilioja lengvatikius.
Su „juoduoju“ brokeriu sudarius sutartį gali to asmens neberasti
Su būsto savininku visi NT brokeriai sudaro sutartį, kurioje numatyta, kad už sėkmingą jos įvykdymą, t. y. pirkėjo suradimą, mokami pinigai. Paprastai už tokią sutartį imamas mokestis – 3 proc. nuo būsto vertės. Kartais agentūros užsiprašo 4 proc., priklausomai nuo turto likvidumo. Tikslią sutarties kainą lemia tai, kaip lengva ar sudėtinga brokeriui bus parduoti būstą.
Tačiau „juodųjų“ brokerių siūlomos paslaugos yra perpus pigesnės. Tokie retai kada gali rasti realų pirkėją, kuris įsigytų kliento būstą, todėl siūlo klientui pasirašyti tokią sutartį, už kurios sudarymą prašo 200–300 Lt. Kadangi apgautosios Loretos būstas buvo itin brangus, moteris už sutartį paklojo 500 Lt.
Z.Račkovskis pasakoja, kad kartais ir legalios įmonės prašo tokio mokesčio, jei numanoma, kad objektą bus labai sunku parduoti, o darbo brokeriui teks įdėti daug: nufotografuoti parduodamą objektą, sumaketuoti nuotraukas ir padaryti reklaminį pasiūlymą potencialiems pirkėjams, daug važinėti aprodant jiems būstą.
Bėda ta, kad su „juoduoju“ brokeriu sudarius tokią sutartį gali to asmens neberasti – jis neatves nei menamų pirkėjų, nei atsilieps, kai skambinsite. Tiesiog pasiims pinigus ir dings.
Z.Račkovskis teigia pats neseniai savo pašto dėžutėje radęs pasiūlymą parduoti namą, nors niekur apie tai viešai neskelbė. „Gal kada kam tai ir pasakiau – perkūnas žino, bet kažkaip ta informacija nuteka“, – juokiasi NT specialistas. Gautame pasiūlyme nurodyta, kad ilgametę patirtį turintis brokeris siūlo atvesti 5–7 klientus, kurie pageidauja tokio kaip Z.Račkovskio ar panašaus namo.
