Apie gautus leidimus ir artėjantį startą socialiniame tinkle paskelbė šaudyklos „Juodas gandras“ komanda.
„Leidimą gavom. Sveikinimus atsišaudėm. Metas daryti tai, ką mėgstam labiausiai“, – skelbiama įraše.
Nurodoma, kad daugiau kaip 4 hektarų teritorijoje įrengtos septynios šaudymo zonos, kuriose bus galima šaudyti iki 200 metrų atstumu. Lankytojai galės naudotis trumpųjų ir ilgųjų ginklų šaudymo vietomis, dirbs instruktoriai, vyks mokymai.
Šaudykla orientuosis ne tik į šaudymo sportą. Čia planuojami pilietinio pasipriešinimo, išgyvenimo, taktinės medicinos, veiksmų ekstremaliose situacijose mokymai, bus rengiami įmonių komandos formavimo renginiai, šratasvydžio žaidimai. Teritorijoje taip pat treniruosis kariai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, policijos pareigūnai bei dronų operatoriai.
Iki atidarymo – paskutiniai darbai
Šaudyklos įkūrėjas, bendrovės „Memel tactical invest“ vadovas, Andrius Zubernis portalui VE.lt patvirtino, kad visi pagrindiniai leidimai jau gauti, o šiuo metu vyksta paskutiniai pasirengimo darbai.
„Leidimus jau gavome. Dabar reikia įdarbinti darbuotojus, pasiruošti dokumentaciją, kasų sistemas, užbaigti aplinkos tvarkymo darbus. Kai visa tai baigsime, skelbsime atidarymą“, – sakė A. Zubernis.
Jo teigimu, jeigu nenumatytų kliūčių nekils, šaudykla lankytojus priims jau po poros savaičių.
„Jeigu viskas vyks pagal planą, liepos mėnesį planuojame atsidaryti“, – teigė projekto įkūrėjas.
Projektą stabdė teisiniai neaiškumai
Pasak A. Zubernio, projekto įgyvendinimas užtruko ne tik dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, bet ir todėl, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio masto privataus šaudyklos projekto.
„Tokio dydžio ir tokių investicijų privataus projekto Lietuvoje nebuvo, todėl institucijoms irgi reikėjo priimti sprendimus. Buvo daug abejonių, papildomų tikrinimų. Mes tiesiog buvome priversti laikytis visų galiojančių teisės aktų ir maksimaliai įvykdyti viską, ko buvo reikalaujama, nors kai kurie reikalavimai atrodė pertekliniai“, – portalui VE.lt sakė jis.
Praėjusiais metais projekto įgyvendinimą buvo pristabdžiusios poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Institucijos buvo gavusios pranešimų apie teritorijoje neva pastebėtą retą paukštį – juodąjį gandrą – bei kitas saugomas rūšis. Vėliau paaiškėjo, kad šie pranešimai nepasitvirtino, tačiau būtent ši istorija įkvėpė būsimos šaudyklos pavadinimą – „Juodas gandras“.
Į šaudyklos projektą, įskaitant teritorijos sutvarkymą ir infrastruktūrą, investuota beveik 3 mln. eurų.
Pasak A. Zubernio, naujasis kompleksas bus skirtas tiek valstybės institucijoms, tiek civiliams gyventojams, norintiems mokytis saugaus elgesio su ginklais, dalyvauti praktiniuose mokymuose ar aktyvaus laisvalaikio veiklose.
Laukia naujų teisės aktų
Nors leidimai jau gauti, A. Zubernis sako, kad visas sektorius vis dar laukia Seime rengiamų teisės aktų pakeitimų.
„Visos Lietuvos šaudyklos laukia naujų teisės aktų. Neaišku, ar jie situaciją pagerins, ar atsiras naujų reikalavimų, tačiau vienaip ar kitaip jie palies visą sektorių. Mes savo ruožtu padarėme viską, ko iš mūsų buvo reikalaujama“, – teigė pašnekovas.
Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos yra inicijavusios teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama aiškiau reglamentuoti šaudyklų steigimą, leidimų išdavimą bei aplinkosauginius reikalavimus. Kada šie teisės aktai bus svarstomi Seime, kol kas nėra aišku. Tikėtasi, kad jie parlamentą pasieks rudens sesijoje, tačiau svarstymas gali nusikelti ir į vėlesnį laikotarpį.
