BIFF investuotų kapitalą į Lietuvos, Latvijos ir Estijos rizikos kapitalo fondus, per kuriuos pinigai įsilietų į šių šalių smulkiojo ir vidutinio verslo įmones.
„Trys Baltijos valstybės investuotų į fondą po 20 mln. eurų, dar 40 mln. eurų prisidėtų Europos investicijų fondas (EIF), ir būtų pritraukta apie 100 mln. eurų privačių investicijų“, – teigė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
Tokiam projektui kovo mėnesio susitikime pritarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai, palankų šio projekto vertinimą Lietuva jau išsakė EIF. Dabar laukiama, kokias sąlygas iškels EIF. Jei šios sąlygos Baltijos šalims tiks, sutartis gali būti pasirašyta dar šiemet, o investicijų įmonės sulauktų kitąmet.
Teigiama, kad Seime pradėtas svarstyti Ūkinių bendrijų įstatymas ne tik paskatins alternatyvaus kapitalo fondų plėtrą, bet ir gali nulemti, ar EIF pasirinks Lietuvą Baltijos investicijų fondų fondo buveinei įkurti.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad Ūkinių bendrijų įstatymo projektas parengtas ne vien dėl šio fondo. Jis išties sudarytų Lietuvai galimybę konkuruoti su Estija dėl šio fondo buveinės steigimo Lietuvoje. Bet ir kiti panašūs fondai, kuriuos Lietuvoje įsteigti itin sunku, dabar kuriasi Estijoje ir iš ten investuoja į lietuviškas įmones“, – sakė D.Lapinskas.
BIFF, kaip tikimasi, pritrauks 100 mln. eurų (345 mln. litų) privačių investicijų iš Švedijos, Danijos ar Didžiosios Britanijos pensijų fondų.
