Skolintis litais ir toliau išlieka kur kas brangiau nei eurais, bankų taikoma būsto paskolų marža nė neketina mažėti, vartojimo paskolų teikimas praktiškai sustojo, pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.
Būstui pigiausia skolintis eurais šiuo metu yra „Swedbank“, „DnB Nord“ ir „Parex“ bankuose, nuo jų labai nežymiai atsilieka „Nordea“ ir SEB – šiuose bankuose paskolų palūkanų norma siekia apie 5,6–6 procentus.
Mažesniuose lietuviško kapitalo bankuose, tokiuose kaip „Snoras“, Šiaulių ir Medicinos bankai, skolintis eurais atsieina kur kas brangiau – palūkanos siekia net 8–12 procentų.
„Mažesni bankai gyvena iš gyventojų indėlių, jiems vienodai trūksta ir litų, ir eurų. Stambiems bankams lengviau eurų pasiskolinti iš motininių bankų, todėl jie ir siūlo pigesnes paskolas eurais“, – teigė finansų ekspertas Valdemaras Katkus.
Lietuvos bankai paskolų litais palūkanas šiuo metu siūlo nuo 11 iki 17 procentų. Vadinasi, bankų užsidėta marža siekia apie 3–9 procentus. Prieš dvejus metus bankai siūlydavo paskolas ir su 0,7 proc. marža.
„Jeigu bankas dabar pasiūlo 6 proc. maržą – geriau nesiskolinti. Nustatydamas tokią maržą bankas nori pasakyti: „Duodu tau paskolą, bet iš tiesų nenorėčiau to daryti.“ Normali marža būtų iki 3 proc.“, – tvirtino bendrovės „AIM Invest“ prezidentas Mindaugas Vaičiulis.
Šiandien litais pigiausia skolintis „Swedbank“, Šiaulių, „Snoro“, brangiausia – Medicinos ir „DnB Nord“ bankuose.
Skolinimosi galimybes Lietuvos bankai nemažai daliai gyventojų užkerta reikalaudami pradinio įnašo, siekiančio 15–40 proc. paskolos vertės. 100 proc. finansuoti paskolos sumą su tam tikromis sąlygomis sutiko tik du bankai – SEB ir „Swedbank“.
Vartojimo paskolų palūkanos litais siekia net iki 22 procentų. Pigiausios vartojimo paskolos litais yra „Swedbank“ (14–19 proc.), Ūkio ir „Parex“ bankuose palūkanos siekia 22 procentus. Medicinos ir „Nordea" bankai nurodė dėl didelės rizikos apskritai neteikiantys vartojimo paskolų.
