Dar neseniai su vienaženklėmis vartojimo paskolų palūkanų normomis klientus pasitikę ir vilioję bankai gerokai kilstelėjo kartelę - „Danske Bank" (DB) interneto svetainėje pasinaudojus skaičiuokle paaiškėja, kad skolinantis 3 tūkst. litų ir paskolą grąžinant per dvejus metus per mėnesį teks mokėti 155,28 lito, banko palūkanų norma -21,76 proc.
Ne ką mažesnė yra ir „Hansabanko" („Swedbank") palūkanų norma, nes skolinantis tokiomis pačiomis sąlygomis mėnesio įmoka sieks 154 litus.
„Danske Bank" Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis „Verslo žinioms" sakė, kad vartojimo paskolų palūkanas bankas paskutinį kartą padidino spalio 13 dieną.
„Priežastis – nuolat kylanti litų kaina, tai yra VILIBOR, ir papildoma rizika, esant neaiškumams finansų rinkose", – sakė D.Jasinskis.
„Kol kas sunku pasakyti, ar palūkanos dar didės, ar ne. Jos tiesiogiai priklauso nuo tarpbankinio skolinimosi kainų, tad tiksliai prognozuoti sunku“, – sakė Darius Jasinskis. Tačiau, jo teigimu, išeitis gali tapti kreditinės kortelės.
„Kreditinių kortelių kredito palūkanos visuomet yra mažesnės, nei vartojimo paskolų, be to, jos efektyvesnės ir patogesnės tiek klientui, tiek bankui: žmogus pats nusprendžia, kada grąžinti kreditą, kada – vėl pasiimti. Sieksime, kad kreditinių kortelių palūkanos visada būtų mažesnės, nei vartojimo paskolų. Beje: vartojimo paskolų kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra daugmaž panaši, tuo tarpu kreditinių kortelių palūkanos Lietuvoje – mažiausios“, – aiškino D.Jasinskis.
Jis nurodė, kad bankai didėjančios maržos pavidalu įskaičiuoja ir padidėjusią riziką.
