Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas įspėja, kad tokiais atvejais rizikuojama prarasti ne tik prieigą prie kortelės, bet ir visas joje esančias lėšas, o susigrąžinti prarastas lėšas gali nepavykti.
„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta: jei žmogus – artimas ar gerai pažįstamas, kodėl negalėtų pasinaudoti mano kortele ir, pavyzdžiui, nubėgti iki parduotuvės kažko nupirkti ar išgryninti pinigų, jei aš tuo metu negaliu? Tačiau būtent tokiose situacijose ir prasideda didžiausios rizikos“, – pabrėžia „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius.
Anot jo, praktikoje pasitaiko atvejų, kai kortelė duodama „vienam pirkiniui“ ar „vienam kartui“, tačiau vėliau ja pasinaudojama daugiau, nei buvo sutarta. Tokiais atvejais kyla įrodinėjimo problema – sunku įrodyti vagystę, jei pats kortelės turėtojas suteikė prieigą prie kortelės ir atskleidė griežtai konfidencialius PIN kodus.
„Klientas yra atsakingas už savo duomenų saugumą ir privalo laikytis išduotos banko kortelės taisyklių. Leisti naudotis kortele kitam asmeniui, atskleisti saugos kodus ir kitą jautrią informaciją yra grubus taisyklių pažeidimas. Tikėtina, kad dėl tokio elgesio patirtų nuostolių niekas neatlygins“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Patikėti savo banko kortelę kitam – rizikinga
„Urbo“ banko atstovas pabrėžia, kad ne tik PIN kodai, bet ir ant kortelės nurodyti skaičiai – kortelės numeris, galiojimo data ir trijų skaitmenų saugos kodas (CVC, CVV ir pan.) – yra itin jautri informacija, kuria nederėtų dalintis net su artimais žmonėmis.
Jo teigimu, jei operacijos buvo patvirtintos tik kortelės savininkui žinomu kortelės ar, pavyzdžiui, „Smart–ID“ PIN kodu, bankas neturi teisinio pagrindo tokios operacijos laikyti neautorizuota ir grąžinti lėšų klientui.
„Tai yra slapti identifikavimo raktai, kurie gali būti žinomi tik kortelės turėtojui. Jų perdavimas kitam asmeniui reiškia, kad klientas pats susilpnina savo lėšų apsaugą. Jei dėl didelio neatsargumo pinigai bus pasisavinti ar panaudoti neteisėtam sandoriui, atsakomybė teks kortelės savininkui“, – akcentuoja I.Jasevičius.
Pasak jo, nors kiekviena situacija individuali, tačiau banko galimybės tokiais atvejais yra ribotos. Pastebėjęs neįprastas operacijas, bankas turi teisę imtis prevencinių veiksmų ir laikinai apriboti kortelės naudojimą, ją užblokuoti, net jei kortele naudojamasi su savininko žinia ir leidimu.
Vis dėlto jei lėšos – jau panaudotos, o operacijos – patvirtintos tik klientui skirtais duomenimis, nukentėjusiam asmeniui belieka kreiptis į teisėsaugą, o tokiais atvejais įrodyti vagystę ar sukčiavimą gali būti sudėtinga. Bankas teisėsaugos institucijų prašymu visada bendradarbiauja teikdamas tyrimui reikalingą informaciją, tačiau tai savaime nereiškia, kad pinigus pavyks susigrąžinti.
Piniginėje laikomas PIN kodas – raktas į jūsų pinigus
Riziką didina ir neatsargūs kasdieniai įpročiai. Pernai atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad beveik dešimtadalis (8 proc.) gyventojų savo banko kortelės PIN kodą yra užsirašę ir nešiojasi su savimi – piniginėje ar rankinėje.
„Tai – vienas pavojingiausių įpročių. Žmonės tarsi patys į vieną vietą sudeda ir raktą, ir adresą, kur tas raktas tinka. Pametus piniginę ar visą rankinę, tikėtina, pinigai gali būti pasisavinti akimirksniu. Tokiais atvejais svarbu nedelsiant blokuoti kortelę per interneto banką ar paskambinus bankui telefonu 19300“, – nurodo „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.
Tuo pačiu I.Jasevičius primena, kad niekas neturi teisės reikalauti atskleisti kortelės duomenų ar saugos kodų – nei telefonu, nei SMS žinute, nei el. paštu, nei gyvai. Todėl bet kokį panašų prašymą reikėtų vertinti kaip neteisėtą mėginimą apgauti.
Vis dėlto atvejų, kai apsimetus valstybinių institucijų, banko ar kitų įmonių atstovais būna išviliojami pinigai, pasitaiko kone kasdien. Policijos duomenimis, vien praėjusią savaitę (balandžio 20–26 d.) iš gyventojų tokiu būdu buvo išviliota per 100 tūkst. eurų.
