Banko vadovo teigimu, tai iš dalies lemia didėjanti visuomenės branda, tačiau reikšmingą įtaką turi ir ką tik išgyventas išaugusių palūkanų laikotarpis.
2025 m. „Fjord Bank“ vartojimo paskolos sudarė 51 proc. visų paskolų, o šių metų pradžioje jų dalis sumažėjo iki 49,6 proc. Tai – pirmas kartas nuo 2020-ųjų, kai vartojimo paskolos nebesudaro daugumos, 2022 m. jų dalis siekė 70 proc., 2023 m. – 60,2 proc., 2024 m. – 55,4 proc.
Tuo pat metu reikšmingai auga refinansavimui skirtų paskolų dalis. 2025 m. ji siekė 22,1 proc., o 2026 m. pradžioje padidėjo net iki 29,7 proc. Kitaip tariant, beveik kas trečia paskola yra skirta jau turimų įsipareigojimų peržiūrai. 2022 m. ši dalis siekė tik 7,5 proc., 2023 m. – 10,2 proc., 2024 m. – 18,7 proc. „Fjord Bank“ vadovo Veiklo Kandla teigimu, tai rodo nuoseklų perėjimą nuo vartojimu paremtos skolinimosi struktūros prie labiau diversifikuotos.
„Tai, ką matome šiandien, yra reakcija į pastarųjų metų palūkanų bei refinansavimo reguliavimo pokyčius. Gyventojai vis aktyviau peržiūri savo finansinius įsipareigojimus ir ieško būdų juos optimizuoti. Refinansavimas tampa svarbia finansų planavimo dalimi, padedančia užtikrinti stabilumą ilgesniame laikotarpyje. Besiformuojančius naujus įpročius lemia ir tai, jog Lietuvos ekonomika toliau auga, didėja gyventojų pajamos“, – sako V.Kandla.
Per analizuojamą laikotarpį nuosekliai didėjo ir paskolų sumos. 2025 m. vidutinė paskola siekė 7 260 eurų, o 2026 m. pradžioje – jau 8 653 eurus. Palyginimui, 2022 m. vidurkis buvo 5 780 eurų, 2023 m. – 5 475 eurai, 2024 m. – 6 107 eurai.
„Gyventojai vis dažniau priima didesnės apimties finansinius sprendimus, turinčius įtaką ne vienam pirkiniui ar impulsyviam sprendimui, bet keičiančius ilgalaikę finansinių įsipareigojimų struktūrą. Tai susiję su didesniu pasitikėjimu savo finansine situacija, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį poreikį atsakingai planuoti finansus“, – pažymi V.Kandla.
Automobiliams įsigyti skirtų paskolų dalis „Fjord Bank“ pernai sudarė 13,6 proc., o šių metų pradžioje sumažėjo iki 10,7 proc., tačiau metų bėgyje, tikėtina, išsilygins. Šių paskolų paklausa kasmet išlieka gana stabili: 14,6 proc. 2022-aisiais, 16,4 proc. 2023-aisiais ir 14 proc. 2024-aisiais metais. Būsto atnaujinimui skirtos paskolos taip pat išlieka stabilios, jų dalis „Fjord Bank“ 2025 m. sudarė 13,3 proc., o šiemet kol kas – 9,4 proc.
Prieš vedybas ir po skyrybų – itin skirtingi pasirinkimai
Skolinimosi įpročiai itin priklauso nuo gyvenimo etapo bei amžiaus, tačiau įtaką sprendimams, pasak V.Kandla, turi ir kliento lytis. Pavyzdžiui, vyrai vis dar dažniau renkasi automobilio paskolas: 2025 m. jos sudarė apie 16 proc. visų vyrų paskolų „Fjord Bank“, kai tarp moterų ši dalis siekė apie 10 proc. Tuo tarpu moterys dažniau naudojasi refinansavimu – šių metų pradžioje refinansavimo paskolos sudarė apie 33,5 proc. moterų paskolų, palyginti su maždaug 26 proc. vyrų segmente.
Jauniausi gyventojai (18-25 m.) dažniausiai skolinasi vartojimui, ši kategorija sudaro apie 62-63 proc. jų paskolų, o automobilio paskolos siekia apie 15-20 proc. Tuo tarpu 30-45 metų grupėje reikšmingai išauga refinansavimo dalis, čia ji viršija 30 proc. Vyresni gyventojai vis dažniau renkasi būsto atnaujinimą, pavyzdžiui, 60-65 m. grupėje renovacijos paskolos gali sudaryti iki 35 proc. visų „Fjord Bank“ suteikiamų paskolų.
Vieniši šalies gyventojai yra labiausiai orientuoti į vartojimo paskolas, 2026 m. pradžioje jos sudaro apie 58 proc. jų paskolų. Susituokę žmonės pasižymi labiau subalansuota struktūra: vartojimo paskolos sudaro apie 45-48 proc., jiems aktualus ir renovacijos bei automobilio finansavimas. Tuo tarpu išsiskyrę gyventojai ryškiausiai išsiskiria refinansavimu, ši kategorija sudaro apie 35 proc. jų paskolų.
„Įdomu tai, kad pats skolinimosi modelis pagal žmonių tipą iš esmės nesikeičia: jauni gyventojai ir toliau dažniau skolinasi vartojimui, vyrai dažniau perka automobilius, o vyresni žmonės aktyviau investuoja į būstą. Tačiau labai pasikeitė šių sprendimų svoris. Jeigu anksčiau beveik visose grupėse dominavo vartojimas, tai šiandien vis daugiau žmonių – ypač vidutinio amžiaus ir išsiskyrusių – pereina prie refinansavimo. Kitaip tariant, elgsena liko panaši, bet jos tikslas pasikeitė. Tai dar kartą įrodo, kad kreditavimas Lietuvoje evoliucionuoja: nuo vartojimo modelio pereinama prie finansų valdymo modelio“, – sako V.Kandla.
2025-2026 m. aktyviausiai skolinasi 30-45 metų gyventojai. Ypač išsiskiria 36-40 metų segmentas, kuris pernai sudarė 16,1 proc. visų „Fjord Bank“ paskolų, o šiemet – 18,4 proc. Tuo tarpu lyčių skirtumai mažėja: pernai vyrai sudarė 53,2 proc. visų skolininkų, o 2026 m. pradžioje – 51,7 proc., moterų dalis išaugo iki 48,3 proc.
