Bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų pagerėjo, mažėjo disbalansų NT rinkose įžvelgiančių bankų skaičius. Didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, tebekelia kibernetinės atakos ir geopolitinė įtampa.
„Apklausos rezultatai rodo, kad bankai situaciją rinkoje vertina optimistiškai, mano, kad verslo ir gyventojų finansinės perspektyvos yra stabilios arba gerėjančios. Gerėja bankų lūkesčiai dėl NT rinkos raidos. Kalbant apie rizikas, pastebėtina, kad padidėjo Lietuvos eksporto kritimo rizikos svarba, tačiau ji tebėra mažesnė nei vidutinė“, – sako Jurgita Būdvytienė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Bankų skolinimo įmonėms standartai, kurie per pirmus tris 2024 m. ketvirčius nekito, spalio–gruodžio mėn. šiek tiek sugriežtėjo, ypač statybos sektoriaus įmonėms. Skolinimo sąlygos įmonėms per ketvirtąjį ketvirtį taip pat šiek tiek sugriežtėjo, bet atmestų įmonių paskolų paraiškų dalis nepakito.
Paskolų įmonėms paklausa ketvirtąjį ketvirtį augo antrą ketvirtį iš eilės, tačiau lėčiau nei liepos–rugsėjo mėn. Paskolų paklausą teigiamai veikė toliau mažėjančios palūkanų normos, prisidėjo ir įmonių kapitalinės investicijos, o bendrai augimą galima sieti su didėjančia smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų paklausa.
Dauguma bankų mano, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį naujų paskolų didelėms įmonėms paklausa ir toliau bus stabili, tačiau beveik pusė bankų mano, kad ji šiek tiek didės smulkiojo ir vidutinio verslo segmente. Penktadalis bankų nurodė, kad per artimiausius šešis mėnesius augs statybos, paslaugų, transporto, viešbučių ir restoranų bei NT sektorių paskolų įmonėms paklausa.
Bankai prasčiausiai vertina viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonių finansinę būklę, o palankiausiai – prekybos įmonių. Tik vienas bankas nurodė prastą transporto sektoriaus įmonių finansinę būklę, o trečiąjį ketvirtį taip teigė trys bankai.
Skolinimąsi bankai labiausiai ribojo viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonėms, taip pat transporto, NT bei statybos sektorių įmonėms. Dažniausiai nurodyta ribojimo priežastis buvo bendra ekonominė situacija (nurodė penki bankai – dviem bankais daugiau nei trečiąjį ketvirtį), trys bankai taip pat nurodė skolininko finansinę būklę.
Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad bankai visų įmonių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią, jie mano, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį konkurencija skolinant įmonėms nesikeis arba didės.
Būsto paskolų bei vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartai per ketvirtį reikšmingai nepakito, o būsto paskolų sąlygos šiek tiek švelnėjo. Būsto paskolų standartų švelnėjimo 2025 m. pirmąjį ketvirtį tikisi du bankai, vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartų – vienas bankas.
Du bankai nurodė, kad dėl mažesnių užstato reikalavimų būsto paskolų sąlygos ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek švelnėjo (kiti bankai nurodė, kad sąlygos nekito). Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos nekinta jau dvejus metus.
Bankų vertinimu, būsto paskolų paklausa toliau didėjo, o vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams paklausa po nuoseklaus daugiau nei metus besitęsiančio augimo ketvirtąjį ketvirtį iš esmės nepakito. Būsto paskolų paklausos didėjimą per ketvirtį daugiausia lėmė ir toliau mažėjantis bendras palūkanų normų lygis, teigiamą poveikį turėjo ir gerėjantis vartotojų pasitikėjimas.
Bankai namų ūkių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią ir tikisi, kad per artimiausią ketvirtį namų ūkių būsto paskolų paklausa toliau didės panašiu mastu, tačiau nesitiki vartojimo ir kitų paskolų paklausos pokyčių. Daugiau nei pusė bankų (55 %) mano, kad konkurencija skolinant namų ūkiams padidės.
