Per savaitę degalų kaina pakilo 18 proc. ir dabar siekia 190,8 jenos (apie 1,20 JAV dolerio, arba maždaug 1,04 euro) už litrą – tai didžiausias rodiklis nuo 1990 metų.
Kainų kilimas didina spaudimą namų ūkiams ir įmonėms, kurios jau ketverius metus iš eilės kenčia nuo infliacijos, viršijančios Japonijos banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Šalies vyriausybė jau paskelbė apie benzino subsidijų įvedimą, kurios įsigalios kovo 19 d. Tikimasi, kad per artimiausias kelias savaites dėl to kaina sumažės iki maždaug 170 jenų (apie 1,07 JAV dolerio, arba maždaug 0,92 euro) už litrą.
Japonijos vyriausybė taip pat ruošiasi ekonominiam smūgiui, kurį gali sukelti JAV karas su Iranu, nes Tokijas daugiau nei 90 proc. naftos importuoja iš Artimųjų Rytų. Papildomas rizikos veiksnys buvo padėtis Hormūzo sąsiauryje, per kurį transportuojama apie 20 proc. pasaulio naftos. Šiuo metu sąsiauris dėl karo veiksmų yra faktiškai užblokuotas.
Iš dalies dėl to, kad šalis yra labai priklausoma nuo šio regiono naftos, ji palaiko draugiškus santykius su Iranu, tačiau šie santykiai gali nutrūkti, jei Japonija bus vertinama kaip valstybė, kuri pernelyg glaudžiai bendradarbiauja su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Be benzino, Tokijas planuoja subsidijuoti lengvosios ir sunkiosios naftos, taip pat žibalo pirkimą. Apskritai, energijos ištekliai sudaro apie 7 proc. šalies vartojimo krepšelio, todėl jų kainų kilimas tiesiogiai veikia bendrą kainų lygį.
